Lietuviškojo avangardo pradininku tituluojamo dailininko Vytauto Kairiūkščio kūryboje jungėsi konstruktyvizmo, suprematizmo, kubizmo idėjos. Novatoriški jo darbai neretai šokiruodavo to meto parodų lankytojus, tad V. Kairiūkštis į XX a. pirmosios pusės lietuvių dailės istoriją įėjo kaip vienas ryškiausių modernistų.

Įdomiausias dailininko karjeros etapas  - tarpukaris. Šiam laikotarpiui būdingi V. Kairiūkščio kūrybos bruožai atsiskleidžia viename žymiausių dailininko darbų  - nedidelio formato paveiksle "Kubistinė kompozicija. Sėdinti moteris".

Paveikslo centre įkomponuota moters figūra. Moteris - bene mėgstamiausias motyvas V. Kairiūkščio kūryboje, tarnavęs kaip įrankis formos eksperimentams. Pavaizduotosios kūno dalys suabstraktintos iki geometrinių figūrų, paveikslo erdvė suskaidyta į geometrines plokštumas. Dinamiškų įstrižainių kompozicijoje harmoningai dera griežtos, tiesios linijos ir laisvos, banguojančios moters plaukų bei kūno linkių kreivės. Šviesus ir šiltas koloritas, glotni plonasluoksnė tapysena - būdingi V. Kairiūkščio kūrybos plastinės kalbos bruožai - išryškėja ir šiame kūrinyje.

Darbo pavadinimas sufleruoja, kad kompozicija sukurta remiantis kubizmo principais ir liudija dailininko simpatijas šiai avangardinio meno krypčiai. Tačiau paveikslo subtilumas, lengvas lyrizmas ir polinkis į dekoratyvumą taip pat išduodaart decostiliaus įtaką, gerokai sušvelninusią drąsią V. Kairiūkščio kūrybos meninę kalbą.