Vladas Eidukevičius tarpukario Kaune buvo pelnęs portretisto šlovę, bet nė kiek ne mažiau dėmesio jis skyrė ir peizažo žanrui. Tai vienas iš kelių dailininkų, mėgęs tapyti panoramas. Taip kaip jis į Kauną dažniau žvelgdavo ne dailininkai, o tarpukario fotografai. "Kauno vaizdas nuo Žaliakalnio" priskiriamas dailininko aukso fondui. Kauną nuo Žaliakalnio Eidukevičius pavaizdavo kelis kartus, bet dar labiau mėgo šį miestą tapyti iš priešingos pusės - nuo Aleksoto šlaitų, iš ten, kur pats gyveno. Senamiesčio vaizdas iš Aleksoto pusės yra įamžintas ir garsiame V. Eidukevičiaus portrete "Vincas Dulaitis su dukra" (1938). "Kauno vaizdas nuo Žaliakalnio" taip pat turi portreto miesto fone bruožų, nors moters su mergaite veidai tėra nužymėti tik pačiais bendriausiais bruožais. Vyrauja nuomonė, kad V. Eidukevičius nebuvo miesto tapytojas, nes urbanistiniuose jo peizažuose per daug gamtos - dangus, augmenija. Galima ginčytis. Kūrybos palikimas liudija, kad dailininkui patiko ir visiškai urbanizuotas miestas; jis yra nutapęs net Kauno fabrikų vaizdų. Matyt, nostalgiją pramonės rajonams kėlė Rygoje praleistos jaunystės prisiminimai.