Figūrinę kompoziciją "Moteris su vaisiais" Juozas Mikėnas sukūrė sovietų okupacijos metais. Jaunos valstietės laikyseną šiek tiek ženklina naujosios santvarkos patetika, o aprangoje galima įžvelgti SSRS moterų mados elementų, kuriuos skulptorius greičiausiai užfiksavo ne stebėdamas kasdienybę, o studijuodamas socrealizmo dailės pavyzdžius, kurie 1940 m. plačiai pasklido Lietuvos menininkų aplinkoje. Pro plonytį sovietinių apnašų sluoksnelį prasiveržia galinga mikėniškojo neoklasicizmo dvasia, leidusi dailininko amžininkams anuomet ir mums šiandien tapatintis su išdidžia, ramia, stipria mergina, oriai laikančia derliaus dovanų pintinę. Jos atvaizdas įkūnija tą sveiką kaimo kultūros tradiciją, su kuria siekė ir siekia save susieti didžioji dalis lietuvių tautos. Skulptūra laikoma nacionalinės dailės klasikos pavyzdžiu, nors visiškai akivaizdus jos ryšys su prancūzų neoklasicizmo mokykla, kuri ir suformavo J. Mikėno individualųjį stilių.