Nors šiandien Lietuvoje ir pasaulyje labiau žinoma kinematografinė Deimanto Narkevičiaus kūryba, šio menininko karjera prasidėjo nuo skulptūros ir objekto. Dar studijų metais išryškėjusi pastanga suasmeninti autoriaus ir kūrinio santykį bei konceptualiam sumanymui adekvačios meninės kalbos paieškos paskatino D. Narkevičių atsigręžti į avangardinio meno tradiciją ir įvietinto meno principus. Menininkas siekė išsilaisvinti iš vyravusios romantinės kūrybos sampratos ir išryškinti tas vaizdinės raiškos ypatybes, kurios aiškiai ir net kiek didaktiškai atspindėtų jo mąstymą. Savo kūrybinę poziciją D. Narkevičius išdėstė, pasitelkęs rastus daiktus - vadinamuosiusready made'us- kuriuos įkėlė į su jais susijusios aplinkos istorinį kontekstą, taip sukurdamas naują prasminį lauką, išreiškiantį menininko idėją.
D. Narkevičiaus kūrinys "Per ilgai ant paaukštinimo" buvo sukurtas 1994 m. - laikotarpiu, kai Lietuvos visuomenė tebegyveno dešimtojo dešimtmečio pradžioje vykusių esminių politinių ir socialinių pokyčių nuotaikomis, kai sustabarėjusią, moralinį autoritetą ir galią praradusią ideologinę sistemą, beveik penkiasdešimt metų lėmusią visuomenės gyvenimo raidą, keitė nauja. Šis kūrinys - tai subtilaus humoro refleksija apie istorija tampančios politinės ir meninės sistemos palikimą. Menininko pasirinktos raiškos priemonės - pora klasikinio stiliaus dėvėtų odinių batų, pripildytų rupios druskos, - tai nuoroda į praėjusios epochos sužlugusią vertybių sistemą įkūnijančius didvyrių monumentus, kuriuos, prasidėjus politinėms permainoms, visuomenė iš karto nukėlė nuo postamentų.