Arvydas Šaltenis - vienas žymiausių aštuntojo dešimtmečio tapytojų, drauge su Algimantu Švėgžda, Kostu Dereškevičiumi ir Algimantu Kuru sukūręs neformalią tapytojų grupę - "ketveriukę" - pristačiusią deromantizuotą požiūrį į sovietinę tikrovę. Šių dailininkų kūryba, jų parodos XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje lėmė Lietuvos tapybos atsinaujinimą. Tapytojų meninis "manifestas" įsikūnijo savitoje tapybos kalboje: komplikuotose kompozicijose, aštriose spalvų dermėse. Tačiau labiausiai šokiravo dėmesys rutininiams sovietinio gyvenimo aspektams: jų kūriniuose neliko monumentalumo ir  dekoratyvumo. Dailininkai vaizdavo kasdienybę, paprastą žmogų ir jo asmenines, individualias, ne visada patrauklias savybes. Pasak vieno grupės narių K. Dereškevičiaus, tas žmogus, esantis šalia oficialių kino kronikų ar "Tiesos" laikraščio puslapių, pasirodė ir nelaimingas, ir negražus, ir prislėgtas, ir juokingas. Vaizduojama aplinka, ypač ekologiniu požiūriu, taip pat buvo toli nuo idealių, "sušukuotų", padailintų peizažų. Dabar čia riogsojo įvairūs aparatai ar šiukšlių krūvos, kuriuos mėgo tapyti A. Kuras .

A. Šaltenio kompozicija "Pašte" taip pat atspindi nepagražintą kasdienybę. Tai buitinio žanro scena, tačiau emociškai paveiki ir skatinanti apmąstyti matomą realybę. Pasitelkęs nestabilią, asimetrišką kompoziciją, spalvų kontrastą, ekspresyvią tapyseną ir sulydęs nykios aplinkos daiktus bei deformuotas žmogystas į groteskišką vaizdinį, dailininkas išryškino būties slogioje kasdienybėje absurdiškumą ir individą kankinantį egzistencinį nerimą.