1965-ųjų birželio mėnesį Lietuvoje lankėsi filosofas ir rašytojas Žanas Polis Sartras ir rašytoja feministė Simona de Bovuar. Kelionėje po Kuršių nerijos kopas žymiausią Prancūzijos intelektualų porą lydėjo grupė Lietuvos menininkų, tarp kurių buvo ir vos 26-erių sulaukęs tuomet dar nežinomas fotografas Antanas Sutkus. Šio trumpo vizito metu A. Sutkus sukūrė visą seriją įsimintinų nuotraukų, bet viena jų tapo ciklo kulminacija. Žymiojoje fotografijoje regime ryžtingai per smėlio kopas žengiantį filosofą. Vienišas, tamsiu paltu vilkintis, rankas už nugaros sunėręs Ž. P. Sartras šiame kadre įkūnija esminę egzistencializmo idėją - žmogaus vietos pasaulyje ieškojimą, tikėjimą savo laisve ir moraline atsakomybe už asmeninius pasirinkimus. Saulės išdegintas kopų smėlis susilieja su horizonto linija, Ž. P. Sartrą kelionėje iš niekur į niekur lydi tik krentantys jo paties ir palydovo šešėliai. Fotografas pasakoja, kad originaliai į kadrą pateko ir Simonos de Bovuar figūra, bet siekdamas kadro kompozicijos tobulumo, šią jis nukirpo.

Šios fotografijos įtaigos paveikta prancūzų skulptorė Rozalina Granė jos pavyzdžiu sukūrė Ž. P. Sartro bronzinę statulą, kuri šiuo metu stovi Paryžiuje, Prancūzijos nacionalinės bibliotekos kiemelyje.