Adomas Galdikas - aktyvus ir produktyvus kūrėjas, išbandęs jėgas įvairiose dailės srityse, nuolat eksperimentavęs su menine raiška. Gausiame ir stilistiškai įvairiame dailininko kūrybiniame palikime išsiskiria tarpukario metų darbai. Šiuo laikotarpiu jis nutapė nemažai natiurmortų ir į lietuvių dailės istoriją įėjo kaip talentingas jų kūrėjas.

Apie 1930-uosius A. Galdiko sukurtame natiurmorte vaizduojamas dažnas šio žanro motyvas - nedidelis apskritas stalas, nukrautas įvairiausiais indais: dubenimis su maistu, lėkštėmis, taurėmis, buteliu, vaza su gėlėmis. Kompozicija aiški ir tvirtai suręsta. Vaizduojamų objektų formos geometrizuotos ir apibendrintos, išraiškingos indų siluetų linijos suteikia kompozicijai gyvumo, o ritmiškai sukomponuotos spalvinės dėmės - dekoratyvumo. Būdingas tuometinės A. Galdiko kūrybos bruožas - dramatiškas tamsių, sodrių spalvų koloritas, gausiai naudojami juodi dažai. Tapysena dinamiška, šiurkštoka, potėpiai veržlūs ir ryškūs, tarsi atliepiantys amžininkų aprašytą energingą, impulsyvų paties dailininko būdą.

Natiurmorte susilydo ekspresionizmo,art decodailės ir liaudies meno įtakos, tuo metu dominavusios A. Galdiko kūryboje. Tačiau jau netrukus dailininko stilistiniai ieškojimai pasuko nuosaikesnės, labiau suvaldytos plastikos link, pamėgtas natiurmorto žanras buvo primirštas. Galiausiai, jau emigravus į Vakarus, jį patraukė abstrakčios kompozicijos, sudarančios didžiausią jo vėlyvosios kūrybos dalį.