Eglės Budvytytės videoperformanso "Tarsi gaudytum bombą" (2013) vaizdai gerai pažįstami XXI a. žmogui. Tai globalaus miesto aplinka, kurioje ne tik kasdieniškai teka šiuolaikinis gyvenimas, bet ir nuolat tvyro bei auga įtampa, išsiliejanti socialinių konfliktų, taip pat ir fizinėmis traumomis paženklintų susidūrimų pavidalu. Tiesa, nūdienos žmogus su šia tikrove dažniausiai susiduria ne tiesiogiai, o naudodamasis medijomis - masiniais informacijos sklaidos kanalais ir atitinkamais įrenginiais. Medijos ne tik atspindi, bet ir pačios kuria šiuolaikybės vaizdinius bei herojus, ką liudija ir E. Budvytytės kūrinyje stebimi veikėjai ir inscenizuoti jų veiksmai. Vaizdus dauginančios medijos (fotografija, kinas, internetas) įsitvirtino šio amžiaus šiuolaikiniame mene, jos iš esmės paveikė ir tradicinių meno rūšių (tapybos, skulptūros ir kt.) kalbą, koreguodamos menininkų vaizduotę ir kūrinių tematiką. 

XXI a. Lietuvos menas tapo atviros pasaulio scenos dalimi - menininkai įsijungė į globalius tinklus, dalyvauja tarptautinėse parodose, studijuoja net tik Lietuvos, bet ir kitų šalių meno akademijose, kai kurie ilgiau ar trumpiau gyvena ir dirba užsienyje, išlaikydami glaudų ryšį su Lietuvos meno aplinka. Posovietinį dešimtmetį vykusiose diskusijose išrutuliojęs kritiškas santykis su vietine istorija ir dabartimi įsiliejo į daugiakalbę šiuolaikybės refleksiją, grindžiamą lokalinių žvilgsnių į globaliai aktualias problemas įvairove. Lietuvos šiuolaikinio meno aktualumą patvirtina ir jo tarptautinio pripažinimo ženklai - nuo pirmojo šalies dalyvavimo tarptautinėje Venecijos bienalėje 1999 m. Lietuvos paviljonas keturis kartus buvo įvertintas specialiu žiuri paminėjimu, o 2019 m. apdovanotas Auksiniu liūtu.

Lietuvos šiuolaikinių menininkų kūrybai būdingos atminties (Deimantas Narkevičius, Gintaras Makarevičius ir kt.), kultūros stereotipų (Dainius Liškevičius, Akademinio pasiruošimo grupė ir kt.), visuomenėje įsitvirtinusių galios struktūrų ir normų (Evaldas Jansas, Artūras Raila, Svajonė ir Paulius Stanikai ir kt.), individo tapatumo ir jo reprezentacijos (Eglė Rakauskaitė, Andrius Zakarauskas, Adomas Danusevičius ir kt.) kritinės refleksijos, įkvėptos medijų kultūros vaizduotės ir įkūnytos įvairiomis technikomis (judančių vaizdų, tapybos, instaliacijos ir kt.).
Dėl netolygios valstybės politikos šiuolaikinio meno kolekcionavimo atžvilgiu valstybinis šiuolaikinio meno rinkinys tebėra negausus, tačiau nemažai reikšmingų XX-XXI a. sandūros ir naujausių Lietuvos menininkų kūrinių yra įsigiję privatūs šalies kolekcininkai. Šiuolaikinio meno pristatymą Nacionalinėje dailės galerijoje svariai papildo eksponatai iš "Lewben Art Foundation" ir "BTA ART" kolekcijų.