Novickas Audrius
g. 1968
Audrius Novickas kūrybinį kelią pradėjęs XX a. 10-deš., vienas tų menininkų, kurie įtvirtino Lietuvoje tarpdisciplininio, objektinio meno, instaliacijos, meninio tyrimo ir kitas sąvokas. Vilniaus dailės akademijoje jis studijavo tapybą, o vėliau bene pirmasis iš savo kartos menininkų studijavo užsienyje. Po studijų Prahos dailės akademijoje galutinai pasuko į objektinę, instaliatyvią kūrybą. Novickui, kaip ir daugeliui jo kartos atstovų, svarbiu kūrybos impulsu tapo kasdienybė ir socialinė aplinka kaip erdvė, kurioje veikiama, ir kaip medžiaga, su kuria dirbama, iš kurios „lipdomas“ kūrinys arba projektas. Nuo dešimtojo dešimtmečio pirmosios pusės A. Novicko kūrybai būdingas dėmesys „tradicijos“, istorinės atminties mitologemoms, jų funkcionavimui ir konstravimui Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Nuo 1998 m. A. Novickas gilinasi į architektūros (ir galios santykių) problematiką akademinėje sferoje (disertacija apginta 2004 m. Vilniaus dailės akademijoje), pradeda dirbti su architektūrine problematika kaip mokslinis tyrėjas, todėl ir meninės praktikos kiek koreguojamos. Novickas dažnai renkasi daugiasluoksnes psichogeografines praktikas, kai kūrinys išskaidomas į eilę veiksmų, susijusių su miesto, pastato erdve ir veiksmų tiesiogiai šioje erdvėje. Nuo 1995 m. Audrius Novickas reiškėsi ir kaip nepriklausomas kuratorius. Taip pat buvo vienas iš aktyvių Lietuvos Tarpdisciplininio meno sąjungos steigėjų (1998 m.) ir narių.  
1/11