Narkevičius Deimantas Narkus Robertas Navakas Mindaugas Novickas Audrius

Novickas Audrius

g. 1968

Audrius Novickas kūrybinį kelią pradėjęs XX a. 10-deš., vienas tų menininkų, kurie įtvirtino Lietuvoje tarpdisciplininio, objektinio meno, instaliacijos, meninio tyrimo ir kitas sąvokas. Vilniaus dailės akademijoje jis studijavo tapybą, o vėliau bene pirmasis iš savo kartos menininkų studijavo užsienyje. Po studijų Prahos dailės akademijoje galutinai pasuko į objektinę, instaliatyvią kūrybą. Novickui, kaip ir daugeliui jo kartos atstovų, svarbiu kūrybos impulsu tapo kasdienybė ir socialinė aplinka kaip erdvė, kurioje veikiama, ir kaip medžiaga, su kuria dirbama, iš kurios „lipdomas“ kūrinys arba projektas. Nuo dešimtojo dešimtmečio pirmosios pusės A. Novicko kūrybai būdingas dėmesys „tradicijos“, istorinės atminties mitologemoms, jų funkcionavimui ir konstravimui Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Nuo 1998 m. A. Novickas gilinasi į architektūros (ir galios santykių) problematiką akademinėje sferoje (disertacija apginta 2004 m. Vilniaus dailės akademijoje), pradeda dirbti su architektūrine problematika kaip mokslinis tyrėjas, todėl ir meninės praktikos kiek koreguojamos. Novickas dažnai renkasi daugiasluoksnes psichogeografines praktikas, kai kūrinys išskaidomas į eilę veiksmų, susijusių su miesto, pastato erdve ir veiksmų tiesiogiai šioje erdvėje. Nuo 1995 m. Audrius Novickas reiškėsi ir kaip nepriklausomas kuratorius. Taip pat buvo vienas iš aktyvių Lietuvos Tarpdisciplininio meno sąjungos steigėjų (1998 m.) ir narių.

<>1/11

Miesto totemas. 1999

„Karaimų kalendorius“, 2001

„Asmeninis Geteborgas“, 2001

„Galios vaizdai“, 2001

„V.I.P. ekskursija po Vilniaus senamiestį“, 2002. Video, 15:40 min.

„ID“, 2004 (2011 perkurta versija)

„Trispalvės dėlionė“, 2005

„Total evacuation“, 2005

„Meno vieta“, 2011. Video, 29 min.

„Galimas modernizmas“, 2012

„Moteris padalinta pusiau“, 2015

"Miesto totemas", 1999, audiovizualinis kūrinys.

Audiovizualinis kūrinys "Miesto totemas" buvo sukurtas meninės rezidencijos Headlands meno centre San Franciske metu, išprovokuotas tenykščio konteksto. A. Novickas važinėjo po aplinkinius miestelius ir devėtų rūbų parduotuvėse supirko 13 porų kaubojiškų batų, iš kurių sukonstravo "totemą". Šį objektą lydėjo New Yorko ir San Francisco metro garsų įrašai.

Ši daugialypė tekstinė ir vaizdinė instaliacija - A. Novicko bandymas atsigręžti į et(n)ines savo šaknis - Karaimų kilmę. A. Novickui didžiulį įspūdį padarė Karaimų švenčių kalendorius, kuris buvo sudarytas pagal mėnulio kalendorių ateičiai iki 2400 metų. A. Novickas išeksponavo šį gigantišką, visą sieną užėmusį grafiką, įpindamas į juos Lietuvos karaimų bendruomenės narių fotografinius mini portretus.

Šis kūrinys sukurtas meninės rezidencijos Geteborgo mieste metu. A. Novickas, gyvendamas svetimame mieste, pradėjo mąstyti apie "psichogeografiją". Taip atsirado kūrinys su miesto planu ir jo veidrodiniu atspindžiu, kurie, virtę savotišku ornamentu, buvo panaudoti kaip savita vaizdų, vaizdinių projekcija. Į vieną miesto plano pusę A. Novickas kasdien piešė miesto vaizdus iš gatvės perspektyvos, asmeniškesnių vaizdų fragmentus, o kitoje pusėje - panoraminius, institucinius, galios vaizdus.

Tai vienas pirmųjų A.Novicko kūrinių, kuriuose įdėmiau gilinamasi į ideologinės galios klausimus. Novickas lankosi galios institucijose - Prezidentūroje, Parlamente, Premjero kabinete ir, atrodytų, fotografuoja banalius vaizdelius pro langą. A. Novickui rūpi ne ikonografinė tradicine prasme parafrazė, o galios žvilgsnio etimologija.

V.I.P. ekskursijoje po Vilnių panaudota medžiaga iš LR Prezidento spaudos tarnybos archyvo. Šioje medžiagoje užfiksuoti Lietuvos Respublikos prezidento pasivaikščiojimai po Vilniaus senamiestį su garbiais užsienio valstybių svečiais - Vokietijos kancleriu G. Schröderiu, Norvegijos karaliumi Haraldu ir jo žmona Sonja, NATO generaliniu sekretoriumi G. Robertsonu, Prancūzijos prezidentu J. Chiracu.

Paties menininko intervencija į gautą medžiagą nebūtina. Video įrašas, eksponuojamas atitinkamame kontekste, tampa galios geografijos tyrimu.

"ID" - savarankiškas video performansas, tęsiantis tautinio tapatumo tyrimo temą (išryškėjusią "Karaimų kalendoriuje", 2001), kartu buvo dalis kompleksinio projekto, kurį sudarė instaliacija iš trispalvių vėliavų "Trispalvės dėlionė" ir evakuacijos planų "Total evacuation", instaliuota 2005 m. ŠMC.

Video performanso "ID" fabula iš pažiūros primityvi - Trakų pilies fone pasistatęs plastmasinį staliuką, Novickas suvalgo kibiną ir cepeliną. A. Novickas tarsi teigia, jog santykis tarp "autentiško" ir "populiaraus" arba komercinio (tautinio) identiteto nėra toks paprastas, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Trispalvės dėlionėje Novickas koncentruojasi ties nacionaliniu lietuvišku tapatumu, tačiau specifiniu būdu. Erdvėje instaliuojama 10 skirtingų dydžių ir šalių (Bolivijos, Etiopijos, Lietuvos, Gvinėjos, Kongo, Senegalo, Benino, Malio, Kamerūno, Burkina Faso) vėliavų, kuriose vienokiomis ar kitokiomis konfigūracijomis naudojamos geltona, žalia ir raudona spalvos. A. Novickas prisipažįsta, kad jį, kaip tapytoją domino formali (spalvinė) erdvės suvaldymo problematika. Tačiau būtent tariamai atsietas formalistinis pradas sukuria tam tikrą socioideologinę instaliacijos perskaitymo įtampą - kiek ir kokiais būdais abstraktus, formalus spalvinis kodas susijęs su valstybės, kaip socioideologinės visumos, idėja?

Šioje dokumentų instaliacijoje Audrius Novickas kiek ironiškai pažvelgia į institucijas, išeksponuodamas švietimo ir kultūros įstaigų evakuacijos planus. Į kultūrinės galios institucijas ir jų funkcijas A. Novickas siūlo pažvelgti netikėtu, kiek parodijuojančiu žvilgsniu, per situaciją, kurioje visų švietimo ir kultūros įstaigų darbuotojai staiga būtų priversti palikti savi įstaigas.

Inscenizuotos dokumentikos principas iš pažiūros paprastas - ekskursija su dailės mokyklos auklėtiniais į LR vyriausybės rūmus tariamai pasižiūrėti ir panagrinėti tenai kabančių XX a. Lietuvos tapytojų modernistų paveikslų. Dailės mokyklos mokytoja, menotyrininkė Rita Mikučionytė ir moksleiviai keliauja nuo paveikslo prie paveikslo, netgi ministro pirmininko paprašo pakomentuoti jo kabinete kabantį Kazio Šimonio paveikslą. Tačiau paraleliai šiam akivaizdžiam "edukaciniam" naratyvui, skleidžiasi kitas - ideologinis. LR Vyriausybės rūmuose kabantys lietuvių modernistų ir lyriškųjų realistų kūriniai tampa socioideologiniais agentais, tam tikrais simboliais ir ženklais valstybės politikos tekstūroje.

Tyrimo objektu pasirinkti ryškiausi pirmosios pokario kartos Lietuvos architektai - Vytautas Brėdikis, Nijolė Bučiūtė, Vytautas Edmundas Čekanauskas, Algimantas Mačiulis, Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai, Justinas Šeibokas - ir jų kūrybos laukas. Architektūra, ypač sovietmečiu, yra giliai įausta į ideologinį tinklelį ir kelia ne tiek estetinius, kiek galios reprezentacijos klausimus. Tyrimas peržengia vien formalias architektūros ir ideologijos ribas, ir įsiterpia į psichosocialinius specifinės epochos turinius.

"Galimas modernizmas" yra kompleksinė instaliacija, kurią sudaro trys kūriniai:

"Įspūdžių vakaras", dviejų ekranų video instaliacija, rekonstruojanti architekto Algimanto Mačiulio 1960 metų kelionės į Suomiją prisiminimus (DVD, 28,30 min.).

"Nacionalinis paviljonas", stendas su 320 fotografinių vaizdų iš asmeninių architektų archyvų. Tai vaizdų eksponavimo erdvėje konstrukcija, balansuojanti ant muziejinės estetikos ribos, taip pat garso ir grafinė medžiaga - papildanti ir išplečianti naratyvą, vystomą stenduose.

"Atodangos" - tai 10 žodžių, interpretuojančių "Galimą modernizmą", iššlifuotų ant ŠMC grindų atidengiant pirminį jų pavidalą - akmens ir betono mozaikos, vadinamos terazzo, sluoksnį.

Projekto atspirties tašku tampa Vytauto Didžiojo muziejaus (ir tam tikra prasme tarpukario Lietuvos apskritai) istorija. "Šio visuomeninės paskirties pastato architektūra ir jame veikiančių institucijų - Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Kultūros muziejaus (dabar Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus) - tapatybėmis domimasi kaip slepiančiomis tikrąjį jų kilmės šaltinį - pasąmoninės tuštumos, stokos, praradimo psichines būsenas." ("Moteris padalinta pusiau" parodos lankstukas). Paroda formuojama iš kelių pusiau savarankiškų, kartu asociatyviai susijusių, formalių ir prasminių segmentų, varijuojančių nuo rastos dokumentinės medžiagos, objektų iki originalios filmuotos ir 3D medžiagos.

Šį A. Novicko projektą galima vadinti įvietintu, kadangi menininkas instaliacijai renkasi naujas, dar neįrengtas Jono Meko vizualiųjų menų centro patalpas. Į instaliaciją įtraukiamas ir JMVMC (bei jo turimos Fluxus kolekcijos) statuso ir faktinio nestabilumo (remonto) procesas. Tokiu būdu instaliacijos dalimi tampa centro patalpose randami ekspoziciniai ir kitokie objektai, pavyzdžiui, architektūriniai maketai, naudoti (žlugusiame) Gugenheimo muziejaus Vilniuje statybos konkurse.