Landzbergas Žilvinas Liškevičius Dainius

Liškevičius Dainius

g. 1970

Dainius Liškevičius parodose dalyvauti pradėjo 1995 m. Pirmieji menininko kūriniai buvo skulptūros ir skulptūrinės instaliacijos (Ambulance, 1995; Stereotipiniai mirties įvaizdžiai, 1995; Dievas – dvasinis žmogaus atrakcionas, 1996; Metafizinis nemalonumas, 1997). Šiuose kūriniuose Dainius Liškevičius ironizuotą kičinę estetiką sujungė su vyraujančių ideologijų ar populiaraus gyvenimo būdo kritika. Nuo 1996 m. menininkas pradėjo kurti kūrinius, kuriuose dalyvaudavo pats – performansus, akcijas, videoperformansus (Vėjarodis, 1996; Kasdienybės imitacija, 1999; Pasaulio centrai, 1999; Performansų trilogija, 2000; Timer, 2002; performansas „Arteritorijos" galerijoje, 2002). Po 1998 m. Dainius Liškevičius sukūrė keletą konceptualių instaliacijų, nuo pirmųjų kūrinių besiskiriančių ne tiek temomis, kiek išraiška (In/Out, 1999; If at first you don‘t Succeed, Try, Try Again, 2003; High Drama Unexplored Dream, 2004). Tai yra nuo skulptūrinio prado stipriai atitrūkusios, daugiausiai interaktyvios, žiūrovą įtraukiančios instaliacijos. Kaip ir performansai, vėlyvesnio periodo instaliacijos išlaiko jau pačiai ankstyviausiajai Dainiaus Liškevičiaus kūrybai būdingą socialinį angažuotumą, visuomenės kritiką.

<>1/8

"Dievas – dvasinis žmogaus atrakcionas", 1996 m.

"In/Out", 1998 m.

"Pasaulio centrai",projektas, tęsiamas nuo 1999 m.

"Restart", 2000 m. Modernaus meno centro kolekcija

"It is the First One, It is the Last One", 2000 m. Modernaus meno centro kolekcija

"30 kartų ", 2000 m. Modernaus meno centro kolecija

"Erdvės I-VIII", 2001 m.

"High Culture Unexplored Dream", 2004 m. Instaliacija: objektai, videoprojekcijos, garsas.

Kūrinys yra skulptūrinė instaliacija, kurioje su ironija naudojama kičinė estetika ir šaipomasi iš katalikiškosios ideologijos. Kūrinys susidaro iš kelių dalių. Instaliacijos centre ant kilimo aplink savo ašį sukasi ryškiai žalia spalva nudažyta Laiminančio Kristaus skulptūra. Ant sienos priešais skulptūrą kabo šviečiantis kryžius; ant priešingos sienos didelėmis juodomis raidėmis užrašyti mišiose naudojami lotyniški žodžiai PER IPSUM/CUM IPSO/ET IN IPSO (PER JĮ/SU JUO/IR JAME).

Kūrinys sukurtas VII-ajai Baltijos šiuolaikinio meno trienaleiCool Placesir priklauso naujo etapo Dainiaus Liškevičiaus kūriniams. Kūrinyje į keturkampę erdvę apribojančias stiklines sienas yra įmontuotos dvejos viešo naudojimo pastatuose įprastos automatiškai atsidarančios durys. Tačiau, atvirkščiai nei įprasta, žiūrovui priėjus prie kūrinio durys ne atsidaro, bet užsidaro. Tokią instaliaciją galima interpretuoti kaip tuometinio socialinio konteksto komentarą.

Performansų cikle "Pasaulio centrai" Dainius Liškevičius minutę pastovi ant galvos įvairiose pasaulio. Tai yra nuoroda į Atlanto įvaizdį, kuris, būdamas pasaulio centre, ant pečių laiko pasaulį. Kūrinio idėjoje svarbūs du momentai: pirma, pasaulio centru laikomas žmogaus sąmonė, antra, būdamas skirtingose aplinkose žmogus turi adaptuoti savo sąmonę prie naujo konteksto. Performansus dokumentuojant fotografijos būdu sukaupta daugiau nei 400 nuotraukų įvairiose pasaulio vietose.

Trijuose performansuose menininkas atlieka savo vaidmenį apsivilkęs juodu kostiumu ir užsidėjęs juodus akinius. Menininkas teigia performansuose vaidinantis savo paties dublerį.

Videoperformanse "Restart" Dainius Liškevičius, surūkęs cigaretę, žiebtuvėlio liepsna ištirpdo šokolado plytelę, išsitepa ja savo veidą ir nusivalo jį veiksmo fone ant sienos kabėjusia Lietuvos vėliava. Nusivalius veidą vietoj menininko pasirodo kitas žmogus. Videoperformansą sukurti paskatino G. Zidi komedijos "Pabaisa" ištrauka, kurioje pagrindinis aktorius prisidega cigaretę, o jo dubleris ritasi laiptais.

Trijuose performansuose menininkas atlieka savo vaidmenį apsivilkęs juodu kostiumu ir užsidėjęs juodus akinius. Menininkas teigia performansuose vaidinantis savo paties dublerį.

Antrajame performanse "It is the First One, It is the Last One", menininkas, surūkęs cigaretę, užsideda gaisrininko šalmą, trenkiasi juo į sieną ir nugriūna. Performanse ironizuojamos tikslo siekimas; šalmas vienkartinį veiksmą, į kurį nurodo pavadinimas (It Is the First One, It Is the Last One) pakeičia daugkartiniu

Trijuose performansuose menininkas atlieka savo vaidmenį apsivilkęs juodu kostiumu ir užsidėjęs juodus akinius. Menininkas teigia performansuose vaidinantis savo paties dublerį

Trečiajame performanse "30 kartų" menininkas, nusiavęs batus, trisdešimt kartų apšliaužia kilimą ir vėl apsiauna batus.

Fotografijų "Erdvės I-VIII" yra nufotografuotos aštuonių Lietuvos teatro salių penkiuose Lietuvos miestuose erdvės - Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Lietuvos rusų dramos teatro, Lietuvos valstybinio Jaunimo teatro, Kauno valstybinio dramos, Kauno valstybinio muzikinio teatro, Klaipėdos dramos teatro, Panevėžio kultūros rūmų ir Panevėžio J. Miltinio dramos teatro salių interjerai. Fotografijose menininkas naudoja neįprastą perspektyvą: iš scenoje esančio žmogaus pozicijos fotografuoja žiūrovų vietas, taigi žvilgsnį į individą pakeičia žvilgsnis į visuomenę. Be to, menininkas užfiksuoja visiškai tuščias sales, taigi ne tiek visuomenę, kiek jos struktūrą.

Instaliacija "High Culture Unexplored Dream" yra ŠMC tęstiniame personalinių parodų cikle "Emisija" pristatytas kūrinys. Pritemdytoje patalpoje, kurioje skamba Lino Rimšos sukurta relaksacinė muzika, žiūrovai yra kviečiami atsigulti ant vieno iš septynių apvalių čiužinių ir stebėti virš jų apvaliuose ekranuose projektuojamas besikeičiančias skaidres, kuriose užfiksuoti estetiškas, kalnus primenančias kompozicijas sudarantys spalvoti audiniai. Instaliaciją papildo ant sienos atspausti vienoje linijoje besikartojantys žodžiai CULTURE DREAM DRAMA. Kūrinys yra komentuojamas šiomis frazėmis:

HIGH DREAM UNEXPLORED DRAMA

HIGH DRAMA UNEXPLORED DREAM

HIGH DREAM UNEXPLORED CULTURE

HIGH CULTURE UNEXPLORED DREAM