NDG Auditorija
Kviečiame į vienos dienos simpoziumą Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje "Infrastruktūros ir solidarumai už posovietinės būklės". Renginys organizuojamas parodos "Sutrikus tai tampa apčiuopiama. Infrastruktūros ir solidarumai už posovietinės būklės" atidarymo proga.
Daugiau informacijos >
NDG Auditorija
Birželio 16 d. nuo 9 val. NDG auditorijoje vyks Kairiųjų aljanso ir DEMOS kritinės minties instituto organizuota konferencija "Kultūra ir emancipacija".
Daugiau informacijos >
NDG Auditorija
Su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduria trans žmonės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje? Kokia šiuo metu yra translyčių asmenų teisių padėtis Baltijos šalyse ir ką galima padaryti norint ją pagerinti?
Daugiau informacijos >
Rugsėjo 7 d. NDG Auditorijoje vyks tarptautinė konferencija "Post-pandeminė būklė: biopolitikos transformacijos po COVID-19"
Daugiau informacijos >
NDG Auditorija
Spalio 27 d., nuo 9 val. NDG vyks Lietuvos kultūros tyrimų instituto organizuojama mokslinė konferencija "Kad priešas liautųsi laimėjęs: menas informaciniame kare".
Daugiau informacijos >
NDG Auditorija
2023 m. lapkričio 15 d. 11-16:30 val. NDG auditorijoje vyks Lietuvos meno kūrėjų asociacijos konferencija "Menas - perkamas ar parduodamas?".
Daugiau informacijos >
Renginyje skaitomose paskaitose ir diskusijose bus aptariamos naujojoje NDG parodoje "Sutrikus tai tampa apčiuopiama. Infrastruktūros ir solidarumai už posovietinės būklės" apmąstomos temos - logistikos, informacinių technologijų (IT) posovietinės infrastruktūros, politinis jų kontekstas ir ateities perspektyvos, plytinčios už posovietinės būklės.
Renginys nemokamas, jis vyks anglų kalba.
P R O G R A M A
Balandžio 1 d., šeštadienis
11.00-11.15 val. parodos kuratorių Aleksei
Borisionoko ir Antoninos Stebur įžanginis žodis
11.15-12.15 val. Olexii Kuchanskyi paskaita
"Apleistos vaizduotės: požiūris į mokslinį kiną už posovietinės
būklės"
Ar apleista ateitis gali daryti įtaką dabarties pokyčiams?
Paskaitoje Kuchanskyi atsispiria nuo kelių neįgyvendintų Kyjivo
mokslinio kino studijos (Kyivnaukfilm) filmų ir aptaria šiuose
apleistuose ir primirštuose kūrybiniuose projektuose plytinčius
žinių ir estetikos, žvilgsnio ir visuomeniškumo, judančio vaizdo ir
jo aplinkos ryšius. Rusijos imperialistinio karo metu vykdomas
kultūros archyvų naikinimas skatina ne tik atkreipti dėmesį į tai,
kas primiršta, bet ir atnaujinti archyvų reikšmę traumos ir
spekuliatyvios istoriografijos temų kontekste. Galbūt apleistos
vaizduotės šiandien gali pasirodyti stebėtinai savalaikės ir
pasiūlyti naujų perspektyvų karo paveiktos posovietinės būklės
laikinumo apmąstymams.
12.15-12.45 val. kavos pertrauka
12.45-14.45 val. diskusija "Kodėl danguje matote
tiek daug žvaigždžių?" Dalyvauja: Tekla Aslanishvili, Medina
Bazarğali, Anna Engelhardt, "fantastic little splash". Moderuoja:
Aleksei Borisionok ir Antonina Stebur
Šios diskusijos pavadinimas - eilutė iš Federicoʼo Garcíaʼos
Lorcaʼos eilėraščio, kurį savo kūrinyje pasitelkia parodoje
dalyvaujantis ukrainiečių meno kolektyvas fantastic little
splash. Kūryboje kolektyvas apmąsto medijų įtaką karui,
kinetinių ir kibernetinių ginklų ryšius ir infrastruktūros
sutrikdymą kaip pasipriešinimo karui taktiką. Diskusijos dalyviai,
atsispirdami nuo parodoje pristatomų kūrinių, diskutuos apie būseną
už posovietinės būklės ir ją veikiančią kolonijinę priklausomybę.
Pokalbyje dėmesys kreipiamas į įvairias pasipriešinimo invazinėms
karinėms infrastruktūroms formas ir naujų solidarumo erdvių bei
laiko patirčių kūrimą.
15.00-16.00 val. Almiros Ousmanovos paskaita
"Skaitmeninė dauguma prieš analoginę diktatūrą"
2020 m. Baltarusijoje kilusi politinė krizė atskleidė stiprų
Baltarusijos visuomenės susiskaldymą. Po dvejų metų archajinio
režimo ir politinių permainų siekiančios didžiosios visuomenės
dalies atskirtis tapo dar aštresnė. Paskaitoje Ousmanova per
"analoginės diktatūros" ir "skaitmeninės daugumos" idėjas aptars
ideologinį ir informacinį atotrūkį, atsivėrusį tarp autoritarinio
režimo ir pokyčių Baltarusijoje šalininkų. Analoginė diktatūra
pasitelkia pasenusias valstybės valdymo technologijas ir
ideologinės indoktrinacijos metodus, o jos pagrindine medija lieka
"senoji žiniasklaida". Skaitmeninių technologijų ir naujųjų
komunikacijos priemonių formuojamai "daugumai" yra būdingi
nehierarchiniai bendravimo būdai ir solidarumo infrastruktūrų
kūrimas. Kaip tik ši skaitmeninė "dauguma" suvaidino lemiamą
vaidmenį Baltarusijos revoliucijos kontekste. Baltarusijos
autoritarinio režimo taikoma taktika siekiant išlaikyti savo
valdžią yra akivaizdus pavyzdys, kaip "analoginė diktatūra" tampa
skaitmeninės demokratijos atsiradimo kliūtimi.
Olexii Kuchanskyi yra nepriklausomas kino
programų sudarytojas ir rašytojas, daugiausia besidomintis
eksperimentinėmis judančių vaizdų praktikomis, sovietiniu
paraavangardiniu kinu, įvietintąja geografija ir kritine teorija,
apmąstančia gamtos ir kultūros santykius. Jo darbai publikuoti
žurnaluose "Prostory", "Your Art", "TransitoryWhite", "Political
Critique", "East-European Film Bulletin", "Moscow Art Magazine",
"Theory on Demand", "Soniakh Digest" ir kt. Kuchanskyi kuravo filmų
programas ir parodas Kyjivo bienalėje, "Perverting The Power
Vertical" (PPV) Londone, solidariosios bendruomenės centre
"Saulėgrąža" Varšuvoje, "Coalmine - Raum Für Fotografie"
Vintertūre, Šveicarijoje, ir kt.
Almira Ousmanova - filosofė, kultūros teoretikė
ir lyčių lygybės tyrėja. Ji yra Europos humanitarinio universiteto
(Vilnius, Lietuva) Socialinių mokslų katedros profesorė ir
Vizualinės kultūros ir šiuolaikinio meno tyrimų laboratorijos
vadovė. Mokslinių interesų sritys: vizualiųjų studijų genealogija
ir metodologija, semiotika, lyčių reprezentacijos kine ir
vaizduojamajame mene, menas ir politika. Knygos "Umberto Eco:
paradoxes of interpretation" (2000) autorė ir kolektyvinių
leidinių, tokių kaip "Gender and Transgression in Visual Arts"
(2007), "Visual (as) Violence" (2008), "Belarusian Format:
Invisible Reality" (2008), "Après Simone de Beauvoir: Feminism and
Philosophy" (specialus žurnalo Topos numeris, 2010),
"TechnoLogos: the social effects of bio- and information
technologies" (su Tatyana Shchyttsova, "Topos", 2014), "E-Effect:
Digital Turn in Social Sciences and Humanities" (su Galina Orlova,
"Topos", 2017), "Roland Barthes's Time" (su Veronika Furs, "Topos",
2019) ir kt., redaktorė.
Tekla Aslanishvili - menininkė, režisierė ir
eseistė, gyvenanti Berlyne ir Tbilisyje. Jos kūriniai atsiduria
infrastruktūros projektavimo, istorijos ir geopolitikos sankirtoje.
Teklos filmai rodyti ir eksponuoti Tbilisio tarptautiniame kino
festivalyje, videomeno festivalyje "Loop" Barselonoje, Singapūro
NTU Šiuolaikinio meno centre, Tbilisio architektūros bienalėje,
"Neue Berlin Kunstverein" Berlyne, 14-oje Baltijos trienalėje
Vilniuje, Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalyje, Miunsterio
kunsthalėje, "Videonale 18" Bonoje. Menininkė yra 2021 m. "Ars-Viva
Art Prize" nominantė ir 2020 m. Hano Nefkenso fondo "Fundació
Antoni Tàpies" videomeno produkcijos apdovanojimo laureatė.
Medina Bazarğali yra kazachų kilmės, gimusi
nepriklausomame Kazachstane, šiuolaikinio tarpdisciplininio meno
kūrėja, feministinės ir queer politikos aktyvistė, stepių
kibernetinė karė, programuotoja, tyrėja. Jos darbai apima
dekolonizacijos, feminizmo ir politinio aktyvizmo sritis, ji
eksperimentuoja su papildytąja realybe, videomenu, 3D grafika,
instaliacijomis, interneto svetainių kūrimu, kompiuterine rega ir
neuroniniais tinklais. Kurdama menininkė įsitraukia į ironiškų ir
hiperbolizuotų politinių realybių paieškos procesą, kur internetas,
naujos algoritminės superstruktūros ir (po)totalitariniai režimai
kartu sukasi globalizacijos verpete, kur sovietinis sąstingis,
skaitmeninė revoliucija ir nacionalinės tapatybės atgimimas
atsiduria šalia vienas kito, kaip prekybos centre "trys už vieno
kainą" parduodami produktai. Savo darbais ir tyrimais Medina tikisi
rasti tvarų svyravimo tarp šių polių dažnį.
Anna Engelhardt - tyrimais pagrįsto medijų meno
kūrėjos ir rašytojos slapyvardis. Per dekolonijinę prizmę ji
nagrinėja posovietinę kibernetinę erdvę, o svarbiausias jos tikslas
- suardyti Rusijos imperializmą. Tyrimus menininkė atlieka
naudodama įvairias medijas, įskaitant vaizdo įrašus, programinę
įrangą ir techninės įrangos sąsajas. Taip pat skaito paskaitas ir
publikuoja tekstus, siekdama skaitmeninius konfliktus įtraukti į
platesnį kolonijinį kontekstą. Jos darbai ir veikla pristatyti
"transmediale" festivalyje, Venecijos architektūros bienalėje, "Ars
Electronica", žurnaluose "Digital War" ir "Funambulist" bei Kyjivo
bienalėje.
Kolektyvą fantastic little splash sudaro
žurnalistė, menininkė Lera Malchenko ir menininkas, režisierius
Oleksandras Hantsas. Kolektyvas derina meno praktiką su medijų
studijomis, domisi utopijomis ir distopijomis, kolektyvine
vaizduote ir jos įkūnijimais, projekcijomis, iliuzijomis ir
neužtikrintumu. 2016 m. susibūrusios grupės projektai eksponuoti
"transmediale", "post.MoMA", "Plokta TV", "Ars Electronica",
Bazelio meno mugėje "Liste", "Construction festival VI x CYNETART",
KISFF, MUHI, "Docudays" ir kt. 2022 m. dalyvavo "transmediale x Pro
Helvetia" rezidencijoje. Menininkai gyvena ir dirba
Ukrainoje.
Renginyje bus filmuojama ir fotografuojama.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Partneris Europos humanitarinis universitetas
(EHU)
Rėmėjai: Goethe's institutas*, Europos sąjungos
programa "Kūrybiška Europa", Exterus, Fundermax, Hostinger,
* Projektas yra dalis plataus priemonių paketo, kuriam finansavimą
skiria Vokietijos užsienio reikalų ministerija iš papildomų 2022 m.
biudžeto lėšų Rusijos karo prieš Ukrainą padariniams
sušvelninti.
Iliustracija: fantastic little splash
kūrinio "taip pat žiūrėkite: suglaudintų vaizdų ir jausmų rinkinys"
(2023) vaizdas