Sutrikus tai tampa apčiuopiama

Sutrikus tai tampa apčiuopiama
Infrastruktūros ir solidarumai už posovietinės būklės

Karai ir sukilimai šiandien vykstantys Rytų Europos ir posovietinio regiono šalyse skatina atsigręžti į ten egzistuojančias gavybos, logistikos, informacinių technologijų (IT) infrastruktūras, apmąstyti jų politinį kontekstą bei ateities perspektyvas.

Parodos idėja atsiremia į infrastruktūros sąvoką kaip galios paskirstymo, organizavimo ir egzistavimo būdą. Šiuolaikinės infrastruktūros posovietiniame regione formavosi ant sovietinių karinių-pramoninių kompleksų griuvėsių, tad šiandien jos atsiduria kolonializmo ir sudėtingų ekonominių, politinių procesų, kaip paslaugų perkėlimas (outsourcing), suišteklinimas (resourceification) ar išorinių padarinių atsiradimas (externalities), sukeltose įtampose. Infrastruktūros tinklai - geležinkeliai, dujotiekiai, interneto šviesolaidžiai, "Telegram" kanalai, vaizdo stebėjimo sistemos ir t. t. - kasdienybėje yra neapčiuopiami. Tuo tarpu gedimai, išjungimai, pertrūkiai išduoda visos infrastruktūros darbą ir infrastruktūrų tarpusavio ryšius. Galia ir jos materialumas įvykus gedimui ar pertrūkiui tiesiogine prasme tampa matomi, buitiški, įkūnyti.

Plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą dažnai aptariama per kibernetinio karo prizmę. Dėl neatsiejamai kartu naudojamų skaitmeninių technologijų ir kinetinių ginklų, kibernetinis karas tampa viena svarbiausių sąvokų, aprėpiančių šiuolaikinio imperializmo ir karybos sudėtingumą bei jų infrastruktūras. Parodoje, į vykstantį imperialistinį karą, su jam būdinga sudėtinga logistika, atominių elektrinių užgrobimais, kibernetine karyba ir dirbtinio intelekto (DI) technologijų pasitelkimu, siūloma pažvelgti iš dekolonijinio taško. Būtent šios perspektyvos vystymas žymi "išėjimą" iš posovietinės būklės ir gali pasiūlyti naujų veikimo būdų bei infrastruktūrų vizijas.

Parodoje pristatomų meninių praktikų geografija ir laikas plyti gerokai už posovietinės būklės ribų. Daugiausia dėmesio skiriama plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą ir pastarojo meto politiniams protestams įvairiose posovietinėse šalyse - Baltarusijoje, Ukrainoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Sakartvele, Armėnijoje ir kt., - atskleidusiems technologijų potencialą įgalinti aktyvizmą ir savanorystę.

Parodos koncepcija pagrįsta "sutrikdymu", kurį galime suprasti ir kaip pasipriešinimą infrastruktūrose sutelktai galiai, ir kaip solidarumo gestą. Šią idėją įkūnija parodos architektūra - per visą parodos erdvę nusidriekusios sutraukytos metalinės konstrukcijos atveria infrastruktūros spragas ir susieja kūrinius bei kontekstus. Parodą sudaro keturi skyriai: "Infrastruktūrų griuvėsiai", "Kibernetinis karas ir imperinės vaizduotės", "Triktis kaip metodas" bei "Algoritminės kontrolės ir pasipriešinimo erdvės".

Kuratoriai: Aleksei Borisionok, Antonina Stebur

Menininkai: Tekla Aslanishvili ir Giorgi Gago Gagoshidze, Mariyam Medet*, Yevgenia Belorusets, eeefff, Anna Engelhardt, fantastic little splash, Uladzimir Hramovich*, The Museum of Stones redakcinis kolektyvas*, Oleksiy Radynski*, Alicja Rogalska, Sabīne Šnē*, Nomeda ir Gediminas Urbonai, XYANA*

*Kūriniai sukurti specialiai šiai parodai NDG užsakymu.

Parodos architektė: Gabrielė Černiavskaja

Grafinis dizaineris: Valentin Duduk

Parodos koordinatorės: Kotryna Markevičiūtė, Austėja Tavoraitė

Tinklapio programuotojas: Nicolay Spesivtsev

Vertėjai: Paulius Balčytis, Aušra Karsokienė

Redaktoriai: Laura Patiomkinaitė - Čeikė, Dovydas Laurinaitis

Padėka: Lolita Jablonskienė, Eglė Juocevičiūtė, Vytautas Narbutas, Mindaugas Reklaitis, Marijus Okockis, Laura Grigaliūnaitė, Asia Bazdyreva, Noah Brehmer, Valentinas Klimašauskas, Olexii Kuchanskyi, Svitlana Matviyenko & Nick Dyer-Witheford, Almira Ousmanova, Eglė Rindzevičiūtė, Natalia Sielewicz, Olia Sosnovskaya, Masha Svyatogor, Darya Tsymbalyuk, RUPERT, Sodas 2123

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Partneris: Europos humanitarinis universitetas (EHU)

Informacinis rėmėjas Artnews.lt

Rėmėjai:  Goethe's institutas*, Exterus, Fundermax, Hostinger, Funky Beans

* Projektą remia Goethe's institutas. Tai dalis plataus priemonių paketo, kuriam finansavimą skiria Vokietijos užsienio reikalų ministerija iš papildomų 2022 m. biudžeto lėšų Rusijos karo prieš Ukrainą padariniams sušvelninti.