Performansas atliktas bendradarbiaujant su motociklininkų klubu "Crazy in the Dark". Performanso metu motociklininkai kilpa važinėjo per Šiuolaikinio meno centro apatines sales.
Performanso "Once You Pop You Can't Stop" videomedžiaga sudubliuota su ŠMC direktoriaus Kęstučio Kuizino citata.
Parodai "Cool Places" ŠMC menininkas pasiūlė įrengti informacinę būstinę radikalių dešiniųjų pažiūrų partijai - Mindaugo Murzos vadovaujamai Nacionalinei Lietuvos darbininkų Sąjungai (1998) iš Šiaulių. Šis projektas buvo atšauktas. Vietoje jo buvo eksponuojamas plakatas su antrašte "Atšaukta". Atidarymo proga buvo surengtas būgnus mušančių ir su bumbulais šokančių merginų paradas ant ŠMC stogo. Paradas buvo pakartotas ir parodų salėse.
Filme "Mergaitė nekalta" panaudotos Vilniaus M. K. Čiurlionio menų gimnazijos mokinių Rudens semestro darbų peržiūros, įvykusios 1998 m. spalio 30 d., dailės skyriaus archyvinė videomedžiaga. Videofilme rodomas vertinimo komisijos darbas, sprendžiant menines bei pedagogines problemas: susiduria skirtingi požiūriai - tradicinis akademinis mokymas, tradicinės vertybės ir novatoriškas eksperimentavimas, modernistinių kanonų nepaisanti formos ir estetikos interpretacija.
Kaip rašo Venta Girdzau, "Raila nusprendžia padaryti nekaltumą nepažeisdamas nekaltos formos. <...> "Mergaitė nekalta" padarytas naudojant "tyrą" medžiagą: mėgėjišką (skirtą neprofesionalams) vaizdajuostę, mokinės (neprofesionalės) fotodarbus, iš vaizdajuostės iššifruotą ir skrajutėje pateiktą diskusijos tekstą. Kaip buvo, taip ir liko. Viskas, ką padarė Raila, - minėtai medžiagai suteikė pavadinimą, šiek tiek sumontuotai juostai padarė titrus. Pasielgė švelniai, beveik kaip Jeremy Ironsas su nekaltybės kamuojama Liv".
Parodoje "NATO sienos" menininkas už projekto įgyvendinimui skirtus pinigus pasamdo keturis bedarbius, kurie sutinka už tam tikrą atlygį mėnesį dirbti A.Railos projekte - visą darbo dieną vaikščioti palei Šiuolaikinio meno centro fojė sieną 50 cm atstumu (maksimaliu atstumu, kuris buvo leistinas meno kūriniams nutolti nuo sienų). Projekto eigoje vyko nematomi ekonominiai sandėriai tarp pasamdytų darbuotojų, kurie perpardavinėjo savo darbo vietas.
Pirma projekto "Dalyvavimas / Vytautė" dalis buvo pristatyta
2000 m. Turku mieste Suomijoje vykusioje "Realm of Senses"
parodoje. Joje, kaip ir Vilniuje (parodoje "Egzotika" įvyko
projekto pratęsimas), dalyvavo jauna lietuvių kilmės Londono
menininkė Vytautė Kuzmickaitė - Vita Zaman. Pagal Artūro Railos
nustatytą schemą, Vytautė parodoje atstovavo jį patį, t.y. veikė į
parodą Suomijoje pakviesto Lietuvos menininko Artūro Railos
teisėmis. Būdamas oficialus parodos dalyvis, pakviestas pristatyti
savo kūrinį, Raila pasirinko sudėtinį meno sistemos kritikos aktą
ir liko namuose.
"Dalyvavimas / Vytautė" Artūras Raila nusempluoja savaime
suprantamą, todėl dažniausiai nepastebimą, sistemos rolę ir
išplėtoja ją socialiai aktyviu pavidalu. Jo projekte kultūros
organizavimo mechanizmų kritika tampa svarbesnė už jos turinio
gamybą.
Šioje vietoje svarbią rolę atlieka dar vienas meno sistemos
veiksnys - žiniasklaida. LRT kultūros laida "Spąstai" ir "Mūzų
malūnas" iš Vytautės ima išskirtinį interviu apie Artūro Railos
projektą ir būdus integruotis į Vakarų meno sistemą, kai ji, kaip
ir kiekvienas atidarymo dalyvis, apžiūrinėja "Egzotikos" parodą".
Raimundas Malašauskas
Vaizdinį naratyvą menininkas konstruoja naudodamasis Lietuvos garso ir vaizdo archyvo 1940-53-ųjų, sovietų ir nacių okupacijos metų, kronikomis bei propagandiniais filmais. Kūrinio pavadinimas paimtas iš tradicinės moterų dainos, dainuojamos raunant linus, vienoje iš kronikų. Kronikų koliažą lydi Lietuvos poeto Geniaus Strazdo skaitomi eilėraščiai, kuriuose jis perteikia susižavėjimą gamtos grožiu, egzistencinę kančią, žmonių tragediją karo metais - savo išgyventą tikrovę. Raila vaizdu ir garso takeliu konstruoja XX a. 1-os pusės atminties peizažą, sujungdamas oficialios to laiko istorijos ir asmeninės patirties pasakojimus.
Naratyvas kuriamas trimis viena kitą papildančiomis vaizdo projekcijomis: vienoje sukasi ritmiškai menininko sudėliotos sovietinių kronikų ištraukos, antrame - savamokslio poeto ir matematiko Geniaus Strazdo skaitoma poezija kaip to laikmečio asmeninis komentaras, trečiame - ekranu slenkantys eilėraščiai. Instaliaciją papildo G. Strazdo rankraščiai, padėti ant rašomojo stalo, kaip nuoroda į autentiškumą.
Projekte dalyvauja Mindaugas Murza ir keletas Nacionalinės Lietuvos darbininkų sąjungos atstovų (1999-2000). Vienoje projekcijoje rodoma 1999 metų rinkimų, kuriuos laimėjo Austrijos liaudies partija Austrijos mieste Lince filmuota medžiaga. Ši medžiaga permontuota papildant Nacionalinės Lietuvos darbininkų partijos narių komentarais anglų arba vokiečių kalbomis. Jų reakcija į filmuotą medžiagą lietuviškai rodoma kita projekcija.
Projektu "Pirmapradis dangus" menininkas atkuria ir dokumentuoja atmintį bei kvestionuoja tikėjimą regimybe. Daugiau nei po 20 metų A. Raila grįžta į gimtąjį miestą Telšius šiaurės vakarų Lietuvoje, vedamas ryškių prisiminimų apie regėtus neatpažįstamus skraidančius objektus danguje 1980 m. Aplankęs tiksliai tas vietas, kurios išlikusios atmintyje, menininkas nufilmuoja aplinką ir skaitmeniniu būdu (Soft Image programa) sukuria į atmintį įsirėžusias NSO trajektorijas. Menininkas palieka spręsti žiūrovui, kas yra tikra ar išgalvota.
Menininkas į parodą Wilno-Nueva York 24/7 pakviečia jo mokyklos laikais gyvavusią roko grupę iš Panevėžio. Menininkas rekonstruoja 1970'ųjų sovietinių laikų maištingą mokinių roko grupę meno institucijos kontekste, surengdamas jų koncertą ŠMC rūsyje po 25 metų ir palieka tolesnį vyksmą savieigai - muzikantų ir publikos interakcijos laisvei. Koncerto videoįrašas dubliuojamas su Margo Maxvel McDonald pasakojimu apie jos jaunystę Chelsea rajone 7-ame dešimtmetyje ir Londono subkultūrinį gyvenimą. Menininkas sukuria 7-ojo dešimtmečio mentalinį žemėlapį, sujungdamas Lietuvos kultūros periferijos anarchistinės dvasios aktualizavimą su hipių kultūros lopšio prisiminimais. Raila padaro keistą veiksmą: ne imituoja, o iš naujo įkūnija arba pervaidina 70-uosius 21-ajame amžiuje, o britės pasakojimu vėl visą veiksmą nukelia į praeitį (ir tai padaro Wilno-Nueva York meno projektų kontekste).
Projekte "Roll Over Museum / Live" menininkas bendradarbiavo su keturiais profesionaliais automobilių mechanikais (Vytautu Stakausku, Sauliumi Stepuliu, Vytu Bilinsku, Ričardu Žilinsku) - variklių tiuninguotojais. Projekte sukurti keturi skirtingi portretai-charakteriai, susidedantys iš automobilių kaip artefakto pristatymo, gyvo autorių dalyvavimo, keturių fotografijų ir videofilmo. Videofilme kiekvienas autotiuningo meistras pasakoja, ką, kaip ir kodėl keitė automobiliuose. Profesionalaus fotografo darytose fotografijose - reprezentaciniai tiuninguotojų portretai jų "šventyklose" - dirbtuvėse, dydžiu ir reprezentacija primenantys tapybos darbus (fotografijos buvo padovanotos automobilių savininkams). Artūras Raila šiuo projektu pratęsė jam būdingą meno praktiką į ją integruodamas socialines grupes - ištrindamas meno pasaulio ir gyvenimo skirtį, leisdamas nemenui pralaužti meno institucijos sienas, ir taip kvestionuoti legitimuojančią meno institucijos galią.
Projekte "Žemės galia" A. Raila bendradarbiauja su geofizinės energijos ekspertais Vaclovu Mikailioniu ir Viliumi Gibavičiumi - alternatyvių bendruomenių, kurios siekia gilesnio aplinkos supratimo ir pažinimo, žinovais. Naudodamiesi liaudies išmintimi, jie nustato ir pažymi Žemės energetinius laukus. Menininko kviečiami, energetikai ištyrinėja meno institucijų pastatus, miestus ar kitas vietoves, kuriose vyksta projektas ir sudaro energijos tekėjimo srautų jose žemėlapius. Projektą sudaro ciklas ikoninių fotografijų, kuriose fiksuojamas gamtos grožis bei gamtos ir žmogaus santykis, geofizinės energijos ekspertų sudarytas žemėlapis, pateikiantis kitokį nei mums įprasta miesto ir institucijos erdvės "perskaitymą" ir performansas (priklausomai nuo projekto įgyvendinimo vietos).
Daugiau apie projektą: www.raila.lt