Bogdanas Konstantinas j.
g. 1961
1979-1985 studijavo tapybą Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Parodose dalyvauja nuo 1986 m. Gyvena Vilniuje, kuria ir dėsto VDA. Konceptualistas. Kūriniuose naudoja įvairias medijas (objektai, instaliacijos, performansai, fotografijos ir kt.), tačiau beveik visuose jų svarbiausia yra kalbos medija - užrašai atsidūrę tam tikrame kontekste. Kalbant formaliai, Bogdano teminis laukas yra identiteto klausimai. Kvestionuojamos tiek abstrakčios sąvokos - tokios kaip menas, tauta, percepcija, - tiek ir asmeninė savivoka. Kūriniuose išskirtinas jų paveikumą nulemiantis kontrastas tarp minimalistinės raiškos (vieno ar dviejų sakinių) ir turinio gylio, neretai siekiančio egzistencinį lygmenį. Menininkas, veikdamas suvokėjo intelektą (provokuodamas protu paremtas operacijas), užduoda fundamentalius klausimus, taip paveikdamas ir gilumines emocijas. Jo kūrybos raktažodžiai: (ne)sutapimas, (ne)adekvatumas, (ne)reikalingumas, (ne)išsipildymas, (ne)naudingumas, (ne)supratimas, (ne)galėjimas. Neakivaizdūs, bet svarbiausi raktažodžiai: dirbtinumas ir pažeidžiamumas. Tiek aplinkai, tiek asmeniui jie gali būti vienodai gerai pritaikomi. Bogdanas žinutę dažnai nusako per neigimo veiksmą, absurdo situacijos fiksavimą. Humoro elementas apčiuopiamas, tačiau anaiptol nėra ryškus, visuomet pralaimintis egzistenciniam mauduliui. Kūrinių žinučių struktūra beveik visais atvejais panašesnė ne į teiginį, o į klausimą, nuožmiai reikalaujantį vidinio apsisprendimo. Menininko laikysena - nebylus laukimas, nedalyvavimas „iki pareikalavimo" - taip pat laikytina konceptualiu meno kūriniu. Konstantino Bogdano kūrybą pristato menotyrininkė Monika Krikštopaitytė.  
1/9