Queer istorijų, patirčių ir meno kuravimas prasideda, bet tikrai neapsiriboja paprasta reprezentacija. Kultūros produktų vartotojai, o ir meno lauko specialistai, vis atidžiau ir kritiškiau vertina kuratorių intencijas, siekdami nepakliūti į queerbaiting՚o spąstus (t. y. bando nesileisti manipuliuojami queer įvaizdžių ir naratyvų, kuriais produktų kurėjai siekia didinti savo kapitalą). Tad kokie galėtų būti kuratorių ir queer bendruomenės bendradarbiavimo būdai, užtikrinantys autentiškumą ir pagarbą? Ar apskritai galima kalbėti apie vieningą queer "bendruomenę"? Kiek dėmesio skiriama queer tematikos kūriniams, o kiek - patiems LGBTQI+ menininkams, kurie savo praktiką galbūt kreipia visai kita linkme?

Meno institucijos užima svarbią vietą formuojant ir įtvirtinant meno istorijos naratyvus, kurie liks ateičiai, tačiau jų veiksmai gali gilinti arba ginčyti šiandien galiojančias visuomenės normas. 5-ojoje kuratorių diskusijoje aptarsime tiek specialias queer žmonėms skirtas erdves, tiek pastangas įtraukti jų istorijas į muziejų programas.

Agnė Bagdžiūnaitė yra menininkė, kuratorė ir tyrėja. Savo praktikoje ir tyrimuose ji remiasi tautų istorijos, feministinės ir queer etnografijos bei teorijos metodologijomis. Agnė yra atlikusi keletą istorinių darbo Lietuvoje tyrimų, daugiausia dėmesio skirdama moterų darbo istorijoms sovietmečiu ir XX a. 9 dešimtmetyje. Drauge su Edvinu Grinkevičiumi, dalyvavusiu 4-ajame šio ciklo renginyje, Agnė Kauno menininkų namuose organizuoja "Nepadorius vakarus" - tarpdisciplininį daugialypį pristatymų, parodų ir performansų projektą, kuriame tyrinėjami diskursyvūs seksualumo pokyčiai neramiais 90-aisiais Lietuvoje.

Augustas Čičelis yra erdvės, galerijos ir Lietuvos queer archyvo "išgirsti" (isgirsti.lt) kuratorius, 11-us metus vykstančio Vilniaus queer festivalio "Kreivės" (kreives.lt) bendraįkūrėjas, programos sudarytojas ir koordinatorius. Augustas baigė lyčių studijas, socialiniuose bei kultūriniuose queer ir feminizmo judėjimuose dalyvauja nuo 2006 m., veikia platesniame socialinės gerovės, palaikymo ir saviraiškos lauke.

Dr. Laima Kreivytė yra nepriklausoma kuratorė, menininkė ir rašytoja, Vilniaus dailės akademijos docentė. Kuravo ir ko-kuravo daugiau kaip 60 parodų, tarp jų Lietuvos paviljoną 53-iojoje Venecijos bienalėje (2009), "Nuo sutemų iki aušros. 20 LGBT laisvės metų Lietuvoje" (2013), Nacionalinės dailės galerijos Vilniuje nuolatinę ekspoziciją (2019) ir "Neįrėmintos: Leis, Tabaka, Rožanskaitė" Kumu meno muziejuje Taline (2023-2024). Apgynė Meno krypties daktaro disertaciją "KURuoTI. Kuravimas kaip meno praktika ir politika". Parengė Marijos Teresės Rožanskaitės, Kęstučio Zapkaus, Jurgos Barilaitės, Igorio Piekuro ir Mildos Drazdauskaitės kūrybos albumus ir kuravo jų parodas. Laima taip pat dalyvauja parodose solo ir su grupe "Cooltūristės". 218-aisiais ji tapo Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureate.

Suza Husse aktyviai užsiima menine ir socialine praktika, grindžiama queer, feministinėmis, antirasistinėmis bei dekolonijinėmis žiniomis ir metodais. Husse vaikystė prabėgo XX a. 9 deš. ("transformacijos laikotarpio") Drezdene, apsupta heteronormatyvių post-VDR baltaodžių, o paauglystėje ji įsiliejo į kontrkultūrinius judėjimus, oponuojančius aplinkoje vykstantiems neoliberaliems ir neofašistiniams procesams. Kritinis santykis su šiomis skirtingomis įtakomis ir jų istoriniu tęstinumu, įsitraukimas į alternatyvią tikrovę tebėra aktyvi Husse kūrybos dalis. Nuo 2012 m. Suza inicijuoja ir vykdo "District / School Without Center Berlin" veiklas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama performatyvioms ir bendradarbiavimo praktikoms, tarpdisciplininiams meniniams tyrimams ir politinės vaizduotės pedagogikai. Suza taip pat yra viena (-as) iš vandeningojo antikolonijinio mitų kūrimo, meno ir leidybos kolektyvo "The Many Headed Hydra" (nuo 2016 m.) įkūrėjų.

Renginys vyks anglų kalba

Dalyvavimas nemokamas, be registracijos

Projektą organizuoja VšĮ "Kultfliuksas" ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinė dailės galerija

Kuratorė Goda Aksamitauskaitė

Dizainerė Ineta Armanavičiūtė

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba