Trys judančio vaizdo dešimtmečiai

Jau tris dešimtmečius VDA FAMM katedroje kuriami judantys vaizdai - vis dar lyg nematomi, tarsi nutylėti. Vienas kitas teišsiveržia į viešumą dėl sėkmingos menininkų karjeros arba sulaukia pasisekimo festivalių programose. Tačiau būtent VDA galima laikyti menininkų kuriamo judančio vaizdo lopšiu Lietuvoje. Čia studijavo pirmieji, eksperimentavę videomeno srityje, o galimybes šiai kūrybinei raiškai vystyti(s) sudarė 1994 metais įkurta Vaizdo studija. Toji studija ir jos pagrindu 1996 metais pradėta Fotografijos ir videomeno studijų programa bei po metų tuo pačiu pavadinimu įsteigta katedra suteikė prieigą prie tuo metu sunkiai prieinamų, brangių vaizdo technologijų. Pasakojimuose apie Lietuvos meno raidą neminimas (o gal net neįsisąmonintas) faktas, kad tai ne tik atvėrė naujus kūrybos kelius, bet ir galimybę moterims kaip lygiavertėms dalyvėms įsilieti į tuometinius meno procesus, kuriuose šiuolaikiškumas imtas sieti su naujomis medijomis bei judančiu vaizdu.

Žodžiai medijos ir medijų menas katedros pavadinime ir studijų programų aprašuose atsirado vos už poros metų, kai tokie terminai Lietuvoje dar nebuvo oficialiai vartojami. Judančio vaizdo raidos požiūriu reikšminga, kad jau daugiau nei porą dešimtmečių katedroje kuriama animacija taip pat suprantama kaip medija išplėstiniame lauke, kas yra fenomenalu Lietuvos kontekste, kuriame animaciją tradiciškai įprasta sieti tik su kinu.

Projektu "Išjudinti vaizdai" atveriamas VDA FAMM katedros audiovizualinis archyvas - jo pagrindu videomeno, animacijos, medijų meno ir eksperimentinio kino tyrėjai parengė pranešimus ir sudarė temines judančio vaizdo kūrinių programas šešių renginių ciklui Nacionalinėje dailės galerijoje. Jį pradės Gintaras Šeputis - vienas iš videomeno Lietuvoje pradininkų, Vaizdo studijos steigėjų ir buvusių katedros dėstytojų. 30-ųjų Vaizdo studijos įkūrimo metinių proga jis kviečia į performatyvią užstalę - pamatyti ankstyvuosius videomeno darbus ir susitikti su tais, kurie savo kūryba prisidėjo prie studijos sėkmės. Menininkė, kuratorė, judančio vaizdo tyrėja Gerda Paliušytė ketina apžvelgti videotechnologijų, abstrakcijos ir dokumentalumo raidą Lietuvos videomene, pristatydama vaizdo programą, sudarytą daugiausia iš VDA FAMM katedroje sukurtų kūrinių. VDA absolventų kūrybinis palikimas domina ir Jurijų Dobriakovą - šiuolaikinės kultūros tyrėją ir kuratorių, tačiau jis kviečia patyrinėti ekrano plokštumos ribas peržengiančių interaktyvių, įvietintų ir procesualių medijų meno kūrinių videodokumentaciją. Dokumentalumo klausimai aktualūs Natalijai Arlauskaitei - kelių monografijų autorei, kino, fotografijos ir vizualumo tyrėjai. Pasitelkusi animaciją išplėstiniame lauke, ji gilinasi į privačių santykių, socialinių problemų ir istorijos apmąstymo pasakojimus, gimstančius sąveikaujant animacijai ir fotografiniam dokumentui. Menininkė, kuratorė, katedros absolventė Aurelija Maknytė per suasmenintą santykį apmąsto ekraną (-us), pasitelkusi patirtis ir kūrinius, išplečiančius jo (-ų) supratimo ribas. O VDA meno doktorantas, režisierius ir scenaristas Miklós (Miki) Ambrózy tiria eksperimentinio kino kontekstą Lietuvoje ir kviečia diskutuoti apie dabartinę šio meno lauko praktikų bendruomenių situaciją.

Paskaitos, diskusijos ir tyrėjų kuruotų judančio vaizdo programų peržiūros vyks NDG konferencijų ir kultūros renginių salėje.

Renginių ciklo programa čia.

Projekto metu NDG hole instaliuotų kompiuterių ekranuose bus galima peržiūrėti 1996-2023 metų judančio vaizdo rinktinių retrospektyvą iš VDA FAMM katedros, "Meno avilio" bei NDG archyvų (rinktinių sudarytojai: Arturas Bukauskas, Eglė Davidavičė, Jurijus Dobriakovas, Anders Härm, Audrius Mickevičius, Gerda Paliušytė, Irma Stanaitytė-Bazienė, Simonas Tarvydas, Gintaras Šeputis, Gintarė Valevičiūtė-Brazauskienė, Sonata Žalneravičiūtė).

Judančio vaizdo rinktinių retrospektyvos programa čia.

Projekto kuratorė - Irma Stanaitytė-Bazienė

Projekto koordinatorės: Gailė Cijūnaitytė (VDA), Eglė Nedzinskaitė (NDG)

Projekto vizualinio identiteto kūrėjas - Dovydas Černiauskas

Lietuvių kalbos redaktorė - Margarita Gaubytė

Vertėjas - Jurijus Dobriakovas

Konsultantės archyvo klausimais: Gailė Cijūnaitytė, Irma Stanaitytė-Bazienė, Gintarė Valevičiūtė-Brazauskienė

Techniškai archyvinę medžiagą ir vaizdo programas parengė: Viktorija Balkutė, Rimantas Oičenka, Margarita Valionytė

Projektą dokumentuoja: Masha Frolova, Rokas Gelžinis

Projektą organizuoja: Vilniaus dailės akademijos Fotografijos, animacijos ir medijų meno katedra

Projekto partneriai: Nacionalinė dailės galerija, "Meno avilys"

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Dėkojame: projekto komandai; projekte naudojamų kūrinių autoriams; judančio vaizdo rinktinių sudarytojams; VDA darbuotojams Rasai Bliakevič, Arturui Bukauskui, Mariui Iršėnui, Agnei Kaminskienei, Gintui Kavoliūnui, Vytautui Michelkevičiui, Vidui Poškui, Neringai Savickei, Laurai Stasiulytei Gudaitei, Ričardui Šileikai, Irenai Turčinavičienei; NDG darbuotojoms Lolitai Jablonskienei, Austėjai Tavoraitei; "Meno avilio" darbuotojams Žygimantui Jančorui, Gerdai Paliušytei; Lietuvos kultūros tarybos koordinatorei Linai Lagunavičienei

Projekto vizualiniam identitetui panaudota: VDA Vaizdo studijos videoperžiūros plakato fragmentas (1996); vaizdai iš kūrinių "Pasukos" (Agata Tracevič, 2020), "Kapsulė" (Julijus Balčikonis, 2007), "Swanback" (Marija Nemčenko, 2023), "Sniegas" (Dainius Gasparavičius, 2000), "Šviesos terapija III" (Aurelija Maknytė, 2006)