NDG Auditorija
2023 m. kovo 2 d. ir 5 d. Ukrainiečių menininkės Yarynos Shumskos vedami renginiai: paskaita apie karo metu ukrainiečių kuriamą meną, dirbtuvės ir performansai gyvai.
Daugiau informacijos >
NDG auditorija
Balandžio 25 d. 18 val. kviečiame į internetinio leidinio "e-flux Criticism" vyriausiojo redaktoriaus Ben Eastham paskaitą "Kam reikalinga kritika?" NDG auditorijoje.
Daugiau informacijos >
NDG auditorija
Vilniaus dailės akademija tęsia viešų paskaitų ciklą "Aktualioji dailėtyra: naujausios Lietuvos meno tyrimų atodangos. Skiriama Vilniaus 700 metų jubiliejui".
Daugiau informacijos >
NDG auditorija
Dr. Eglės Bagušinskaitės paskaita "Vilniaus baldų fabrikų produkcija XIX a.-XX a. sandūroje: gamyba, medžiagos ir dizainas"
Daugiau informacijos >
NDG Auditorija
Gegužės 16 d., 18 val. NDG auditorijoje vyks Ernesto Parulskio paskaita "Gediminas sapnuoja geležinį robotą. Neurotinklų dailė NFT apsuptyje".
Daugiau informacijos >
NDG Auditorija
2023 m. gegužės 23 d. 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje doc. dr. Birutės Rūtos Vitkauskienės paskaita "Architektūriniai miestų maketai ir modeliai: netikėta Vilniaus miesto maketo atsiradimo istorija" iš viešų paskaitų ciklo "Aktualioji dailėtyra: skiriama Vilniaus 700 metų jubiliejui".
Daugiau informacijos >
NDG Auditorija
Gegužės 30 d. 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje prof. dr. (hp) Giedrė Jankevičiūtė skaitys viešą paskaitą "Vilnius, Wilno, Vilne 1918-1948: vienas miestas - daug pasakojimų". Paroda ir jos kontekstai".
Daugiau informacijos >
NDG Auditorija
Rugsėjo 14 d., ketvirtadienį, 18 val. NDG vyks vieša dr. Sauliaus Grybkausko paskaita apie sovietinę nomenklatūrą ir kolektyvinius sodus.
Daugiau informacijos >
NDG Auditorija
Lapkričio 10 d., 18 val. NDG auditorijoje vyks parodą "Vilnius, Wilno, Vilne 1918-1948. Vienas miestas - daug pasakojimų" lydintis renginys: lenkų istoriko ir urbanisto Łukaszo Medekszos vieša paskaita "Šnipinėjimas ir klastojimas: lenkų dailininkai ir miesto planuotojai Armijos Krajovos sąmoksle II Pasaulinio karo metais Vilniuje". Lektorių pristatys architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė.
Daugiau informacijos >
Pastaraisiais metais meno kritikos vaidmuo patiria krizę. Regis, niekas nebėra tikras, kam tiksliai ji reikalinga, kokiam adresatui skirta, kur ją rasti ir kas atsakingas už tai, kad jos būtų. Spausdintinės leidybos nuosmukį lydi ne mažiau sukrečianti kritiko vaidmens krizė: autoritetingai kalbėjęs tariamai objektyvus Apšvietos epochos kritikas, jau neegzistuoja, o postmoderniam kritikui, neatskiriamam nuo savo paties kritikuojamų sistemų, nepakanka įrankių spręsti dabartinės kartos problemas. Ką reiškia rašyti meno kritiką tamsiais laikais?
Šiuose susitikimuose kalbėsimės apie meno kritikų kaip tarpininkų tarp meno ir visuomenės vaidmenį. Kaip yra rašęs Johnas Bergeris, kritikos problema visų pirma susijusi su ryšių kūrimu: meno kritika ypač svarbi kaip būdas susieti meno patyrimą su tuo, kas vyksta šiandienos pasaulyje, tad ji ypač aktuali toms auditorijoms, kurios jaučiasi nutolusios nuo kultūrinio diskurso.
Ben Eastham - internetinio leidinio "e-flux Criticism" vyriausiasis redaktorius ir vienas iš žurnalo "The White Review" įkūrėjų. Antroji jo knyga "The Imaginary Museum" (TLS Books, 2020) yra fiktyvaus pasakojimo forma aprašytas tyrimas apie tai, kaip menas formuoja mūsų pasaulėvoką. Easthamas taip pat yra knygų apie menininkus Fabio Mauri (Hauser & Wirth, 2019) ir Luisą Camnitzerį (Sternberg Press, e-flux, 2021) sudarytojas. Jo kritikos straipsniai jau ilgą laiką publikuojami įvairiuose leidiniuose.
Paskaita vyks anglų kalba. Dalyvavimas nemokamas.
Balandžio 26 d. 18 val. kviečiame į diskusiją su paskaitos autoriumi ŠMC skaitykloje. Visus, kuriems geriau pažįstami ir asmeniškai bei profesiškai aktualūs kultūros tekstų sklaidos klausimai, kviečiame dalyvauti užsiregistravus el. pašto adresu justina@cac.lt. Renginys nemokamas.
Šie renginiai organizuojami Meno kritikos apdovanojimų kontekste. Apdovanojimus ir juos lydintį renginių ciklą organizuoja Šiuolaikinio meno centras, Nacionalinė dailės galerija ir Artnews.lt. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.