NDG Auditorija
Vilniaus dailės akademija tęsia didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusį viešų paskaitų ciklą. Jame Dailės istorijos ir teorijos katedros dėstytojai, absolventai, VDA Dailėtyros instituto mokslininkai, projekto partnerio - Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus / Nacionalinės dailės galerijos dailėtyros lauko profesionalai pristatys naujausius tyrimus ir atradimus dailės, dizaino ir architektūros istorijos, paveldo, kolekcionavimo, šiuolaikinio meno procesų srityse.
Daugiau informacijos >
Pirmasis ciklo susitikimas vyks spalio 4 d., - Dr. (hp) Rūta Janonienė skaitys paskaitą "Apie architekto Lauryno Gucevičiaus namus ir kaimynus".
Daugiau informacijos >
NDG
Viešų paskaitų ciklo "Aktualioji dailėtyra: naujausios Lietuvos meno tyrimų atodangos" antroji paskaita "Žvilgsnis į Lietuvos dizaino istoriją: išnykę ir išlikę dizaino objektai", lektorė - doc. dr. Rasa Janulevičiūtė
Daugiau informacijos >
NDG Auditorija
Prof. dr. Helmuto Šabasevičiaus vieša paskaita "Istorija ir fikcija Lietuvos operų scenovaizdžiuose". Viešų paskaitų ciklas " Aktualioji dailėtyra: naujausios Lietuvos meno tyrimų atodangos".
Daugiau informacijos >
NDG
Denio Petrinos paskaita "Anti-, dis-, hyper-, hypo-, para-, sub-: apie grožio (trans)mutacijas"
Daugiau informacijos >
NDG Auditorija
Lapkričio 15 d., 18 val. NDG auditorijoje - Dr. Tojanos Račiūnaitės paskaita "Asmens tapatumo problema XVII-XVIII a. portrete. Jono Karolio Chodkevičiaus atvejis"
Daugiau informacijos >
NDG Auditorija
Lapkričio 17 d., 19 val. NDG auditorijoje vyks Architektūros fondo organizuojamas pokalbis, kuris prasidės menotyrininkės Virginijos Januškevičiūtės paskaita "Architektūra Valdo Ozarinsko žvilgsniu".
Daugiau informacijos >
NDG Auditorija
Lapkričio 22 d., 18 val. NDG auditorijoje - viešų paskaitų ciklo "Aktualioji dailėtyra" renginys - dr. Julijos Fominos paskaita "Kontraversiški kūriniai Lietuvos šiuolaikinio meno istorijoje".
Daugiau informacijos >
NDG Auditorija
Lapkričio 24 d., 19 val. NDG auditorijoje vyks Architektūros fondo organizuojamas pokalbis, kuris prasidės architekto David Basulto paskaita "Mastelį keičianti architektūra".
Daugiau informacijos >
NDG Auditorija
2022 m. lapkričio 29 d. - paskutinė ciklo "Aktualioji dailėtyra: naujausios Lietuvos meno tyrimų atodangos": Doc. dr. Ramutė Rachlevičiūtė ,,Moters-kūrėjos recepcija XX a. I pusės Lietuvos kultūroje: Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės atvejis".
Daugiau informacijos >
Šį pranešimą paskatino smalsumas ir noras išsiaiškinti, kada ir
kokiais tikslais buvo pastatyti kampiniai bokšteliai prie Šv. Jono
ir Dominikonų gatvių sandūroje stovėjusių namų, žinomų kaip
Gucevičiaus namas ir Goreckių (ar Gureckių) rūmai. Iki mūsų dienų
išlikęs tik pastarasis pastatas, apie kitą daugiausia žinome iš
ikonografijos - jis užfiksuotas keliose XIX-XX a. Ip.
fotografijose. Mokslinėje literatūroje "bokštelių klausimas‟
paliečiamas aptakiai arba visai nutylimas, o kai kurių autorių
iškeltos prielaidos apie buvusias laiptines - neįtikinamos. Ieškant
atsakymo apie bokštelių funkciją pranešime paliečiama pastatų
istorija, labiausiai susitelkiant ties XVIII a. pabaigos
laikotarpiu, kai šie kaimyniniai namai priklausė architektui
Laurynui Gucevičiui ir Lydos iždininkui, Vilniaus vaiskiui
Valentinui Goreckiui. Prielaidos apie aptariamų architektūros
paminklų sukūrimo aplinkybes ir autorystę keliamos pasitelkiant XIX
a. pastatų planus, aprašymus ir kitus rašytinius šaltinius, iš
kurių ypač svarbi pasirodė korespondencija, atspindinti Goreckio
nesutarimus su Vilniaus akademija dėl naudojimosi vandentiekiu,
taip pat dokumentai, liudijantys Gucevičiaus vaidmenį Goreckio
byloje su magistratu dėl Salininkų karčemos.
Dr. (hp) Rūta Janonienė - meno istorikė, tyrėja
ir parodų kuratorė, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto
Senosios dailės skyriaus vedėja, nuo 2016 m. - tikroji Lietuvos
mokslų akademijos narė. Savo tyrimais aprėpia platų meno reiškinių
lauką nuo gotikos iki romantizmo. Daug dėmesio menotyrininkė skiria
biografistikos žanrui, yra parašiusi monografijas apie Vilniaus
meno mokyklos kūrėjus Joną Rustemą (1999) ir Kazimierą Jelskį
(2003), bendradarbiavo rengiant Lietuvos dailininkų žodyną. Žmonių
istorijos, likimai ir siekiai atsispindi ir jos knygose apie
Vilniaus architektūros paminklus: "Sapiegų rūmai Antakalnyje"
(2012, bendraautorius Evaldas Purlys) ir "Bernardinų bažnyčia ir
konventas Vilniuje" (2010).
2011 m. R. Janonienei paskirta Lietuvos mokslų akademijos mokslo
premija už darbų ciklą "Lietuvos bernardinų meninis paveldas.
Vilniaus konvento architektūros ir dailės tyrimai", 2020 m.
apdovanota ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžiumi.
Registracija į paskaitą: https://docs.google.com/forms/d/1JMeSlD6XOa29u6qssuDzDgiywsLAbU90397jZ9WWyp8/viewform?ts=633196e3&edit_requested=true
Tiesioginė paskaitos transliacija: https://www.youtube.com/watch?v=kawcuF_i74Y&feature=youtu.be