XXI a. meno muziejus tapo ne tik vertybių saugojimo, bet ir aktyvios komunikacijos su visuomene, taip pat aktualaus kultūros diskurso kūrimo vieta. Šiuose procesuose dalyvauja ne tik muziejininkai - diskusijai plėtoti svarbu pasitelkti įvairių kultūros ir meno sričių tyrėjus bei pačius menininkus.    

Lietuvos visuomenę su XX ir XXI a. pr. daile šiuo metu išsamiausiai supažindina Nacionalinės dailės galerijos (NDG) ekspozicija, tapusi svarbia edukacijos, vizualinio raštingumo ugdymo vieta. 2009 m. atidaryta ekspozicija pasakoja apie dailės procesus, vykusius trimis etapais: daugiataučio Vilniaus ir tarpukario valstybės modernėjimą 1900-1940 m., sovietmečio ideologinius suvaržymus ir dailininkų pasipriešinimą 1940-1990 m. ir dailės išsilaisvinimą iš tradicijų ir lokalinio uždarumo nuo 1990-ųjų. Šis naratyvas akcentuoja meno formų virsmus kintančiomis politinėmis aplinkybėmis ir išreiškia nepriklausomybės pradžioje kultūros tyrimuose vyravusią "totalitaristinę paradigmą", kai ypač sovietmetis, tačiau ir kiti laikotarpiai buvo analizuojami pasitelkiant binarines opozicijas, kurios padeda atskleisti kontrolės mechanizmą, nusikalstamą sistemos pobūdį ir pasipriešinimo judėjimą. Tačiau XXI a. pradžioje šią paradigmą keičia į postrevizionistinis požiūris - atkreipiamas dėmesys į dažnai nuo politikos nutolusią kasdienybę, visuomenės tinklinę organizaciją, formavusią savitą išgyvenimo ir manipuliavimo taisyklėmis kultūrą. Naujausi mokslininkų darbai atskleidžia įvairialypes socialines sąveikas, susikurtas "laisvės erdves", kuriose tarpsta alternatyvi kultūra. Sovietmečio kaip kietos represinės sistemos, o taip pat ir tarpukario kaip romantizuotos tikrovės aprašymus pakeičia "vartotojų visuomenės", "išradingumo visuomenės", "nuobodulio visuomenės" ir kiti įvaizdžiai, iš marginalinių naratyvų nuaustas gyvenimo vaizdas. Taip pat ir menininkai kvestionuoja dominuojančius meno istorijos pasakojimus, pateikdami savo alternatyvas.

Tokie pokyčiai mokslo lauke rodo, kad laikas peržiūrėti ir XX-XXI a. dailės istorijos naratyvą bei jos eksponavimo principus, atkreipiant dėmesį į "kitus pasakojimus", kuriuos paprastai nutyli dominuojantis galios diskursas ir pasipriešinimo logika. Tai mikroistorijos, prieštaringos kasdienybės patirtys, atminties kultūra, marginalizuota meninė veikla ir t.t.

Konferencijos tikslas - remiantis naujausiais įvairių meno sričių istorijos, filosofijos, sociologijos tyrimais bei atsižvelgiant į pažangią pasaulio modernaus ir šiuolaikinio meno muziejų patirtį, išanalizuoti ir pristatyti visuomenei dailės istorijos eksponavimo XXI a. muziejuje iššūkius ir galimybes.

Pranešėjai: Zdenka Badovinac, Adam Budak, Virginija Cibarauskė, Violeta Davoliūtė, Linara Dovydaitytė, Laima Kreivytė, Aurelija Maknytė, Šarūnas Nakas/Dainius Liškevičius, Agnė Narušytė, Joanna Sokołowska, Laima Laučkaitė-Surgailienė, Aurimas Švedas, Skaidra Trilupaitytė, Odeta Žukauskienė/Gintras Didžiapetris, Audronė Žukauskaitė.

Programa
Konferencija vyks anglų kalba

Lapkričio 18 d., penktadienis

11.00 Kuratorių įžanginis žodis

11.05 Aurelija Maknytė
Menininkė
Meninė intervencija "VJ kolekcijoje"

11.30 Laima Laučkaitė-Surgailienė
Dr. (hp), vyriausioji mokslo darbuotoja, Kultūros tyrimų institutas, Vilnius
Mūsų svetimas paveldas: I pasaulinio karo metų vokiečių dailė Vilniuje

12.00 Agnė Narušytė
Doc., dr., Vilniaus dailės akademija
Fotografijos kuravimas: estetikos, materialumo ir informacijos naratyviniai sluoksniai

12.30 Violeta Davoliūtė
Dr., Socialinių mokslų progresyviųjų studijų mokyklos Paryžiuje ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vizituojanti profesorė
Nuo poetikos iki politikos: trauma ir atminties paradigmų kaita vėlyvuoju sovietmečiu

13.00 Joanna Sokołowska
Lodzės dailės muziejaus kuratorė
Modernybės atlasas. XX ir XXI a. meno kolekcija Lodzės dailės muziejuje

13.30 - 14.30 Pietų pertrauka

14.30 Skaidra Trilupaitytė
Dr., vyresnioji mokslo darbuotoja, Kultūros tyrimų institutas, Vilnius
Kultūrų eksponavimas. Protesto industrijos

15.00 Laima Kreivytė
Nepriklausoma kuratorė, Vilniaus dailės akademijos ir Europos humanitarinio universiteto Vilniuje lektorė
Feministinis kuravimas muziejuje

15.30 Linara Dovydaitytė
Doc., dr., Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas
Visuomenės įtraukimas į meno muziejų veiklas: idėja ir praktikos

16.00 Zdenka Badovinac
Direktorė, MG+MSUM, Liubliana
Mažo biudžeto utopijos

16.30 Šarūnas Nakas / Dainius Liškevičius
Kuratorius / Menininkas
Juzeliūno kabinetas: modernėjantis lietuviškumas

17.00-17.30 Diskusija

Lapkričio 19 d., šeštadienis

11.00 Aurimas Švedas
Doc., dr., Vilniaus universitetas
Akistatos su sovietmečiu: lietuvių istoriografija ir istorinė kultūra XXI a.

11.30 Virginija Cibarauskė
A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro doktorantė
Poetas-kankinys šiandieniniame lietuvių literatūros lauke

12.00 Audronė Žukauskaitė
Dr., vyriausioji mokslo darbuotoja, Kultūros tyrimų institutas, Vilnius
Kaip įvardyti meno kūrinį? Nereprezentuojamos ir nesuvokiamos šiuolaikinio meno dimensijos

12.30 Adam Budak
Vyriausias kuratorius, Prahos Nacionalinė galerija
(Nacionalinės) galerijos kuravimas: polifoniško naratyvo paieškos

13.00 Odeta Žukauskienė / Gintaras Didžiapetris
Kuratorė / Menininkas
Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam

13.30-14.00 Diskusija

Konferencijos organizatorius - Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija, partneris - Nacionalinė dailės galerija. Kuratorės: Laima Kreivytė, Agnė Narušytė, Lolita Jablonskienė.

Rėmėjai: Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lenkijos institutas Vilniuje, viešbutis "Narutis".

Renginys nemokamas, be registracijos.

Daugiau informacijos tel. (85) 2122997