Birželio 18 d. 16 val. NDG auditorijoje vyks Rytų Vokietijos eksperimentinių filmų programa "Kontravaizdai" (Gegenbilder) iš Rytų Vokietijos eksperimentinių filmų archyvo EX.ORIENTE.LUX. Programą sudarė ir pristatys archyvo įkūrėjas, kuratorius, muzikantas, kino kūrėjas ir kritikas Clausas Löseris.  Programoje bus rodomi  Gino Hahnemanno, Cornelijos Schleime, Volkerio Lewandowsky, Clauso Löserio ir Thomo Wernerio filmai.

Paskutinįjį VDR gyvavimo dešimtmetį kaip ir literatūroje, vaizduojamajame mene, subrendo pogrindinė kino scena, nepriklausoma nuo oficialiosios kino pramonės ir valstybės kontroliuojamos mėgėjiškų filmų sklaidos. Šių naujų meno formų iniciatoriai buvo jaunoji karta išaugusi grūdinama politinės "praktinio socializmo"  tikrovės.  Daugelis šių filmų buvo kuriami paprasta kino įranga, dažniausiai Super 8kino kamera,  jie buvo labai skirtingos kokybės, tačiau visus juos siejo neįprastas požiūris į gyvenimą VDR. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje kino kalba, kaip priemone  leidžiančia išplėsti menines raiškos galimybes, pirmiausia susidomėjo dailininkai. Pradininkais buvo  A. R. Penckas, Lutzas Dammbeckas, Cornelia Schleime, Christine Schlegel, vėliau scenografijos fakulteto studentų  grupėautoperforationsartisten.  Dėl labai ribotų techninių galimybių (filmai buvo begarsiai, naudota skaidrių juosta, kurti epizodai vos trisdešimties sekundžių trukmės) jie išvystė turtingus vaizduotės išteklius. Menininkai piešė, braižė ir karpė juostą, derino dokumentinius vaizdus su fikciniais, filmavo savo pačių inscenizuotus veiksmus. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje vis daugiau į pasakojimą orientuotų kino kūrėjų - Gino Hahnemann, Thomas Werneris, Clausas Löseris ir kt. -  išbandė savo jėgas šioje medijoje. Tai labai erzino valdžios institucijas, kurios buvo pasiryžusios kontroliuoti ir visomis išgalėmis riboti šią savavališką saviraišką. Nors abejonių nebuvo, kad šie filmai suras savo žiūrovą.  Visgi valstybinė priežiūra  procesus stebėjo įtariai, kartais pasitelkdama slaptąją policiją, o gauti leidimą viešai rodyti filmus buvo neįsivaizduojama. Bet kokiu atveju, daugeliui menininkų emigravus į Vakarus, judėjimas iširo taip ir nespėjęs susiformuoti į srovę.

Programa

1) Gino Hahnemann.  Rugsėjis Rugsėjis (1986)
16 mm juostos skaitmeninė kopija
6 min trukmė

Tuščios, šlapios Rytų Berlyno Prenzlauer Berg rajono gatvės, matyti vos keli praeiviai, spektaklis bažnyčioje ir Jeano-Luco Godardo bei Rosos von Praunheim kadrai. Uždaros Rytų Vokietijos alegorija ir paties kino kūrimo apmąstymas. Gino Hahnemannas -  reikšmingiausias menininkas gėjus, kūręs filmus VDR. Šiuo metu - žymus Berlyno poetas ir video menininkas.

2) Cornelia Schleime. Po baltomis paklodėmis (1983)
16 mm juostos skaitmeninė kopija
9 min trukmė

Vieniša moteris juda po uždarus kambarius, nežinia ko laukia. Siurrealistinės scenos - tarsi reakcija į paralyžiuotą laiką. Cornelia Schleime - tapytoja, iš VDR išvyko devintame dešimtmetyje.

3) Cornelia Klauß. Samuelis (1984)
16 mm juostos skaitmeninė kopija
4 min trukmė

Tuščia geležinkelio stotis Rytų Berlyne. Vaikas bando žaisti, tačiau korektiškas pasaulis jo nepriima. Cornelia Klauß studijavo dramaturgiją Potsdame-Babelsberge, 1989 m. išvyko iš VDR, dabar dirba režisiere kino teatre "Babilonas" Berlyne.

4) Volker Lewandowsky. Be pavadinimo (1987)
16 mm juostos skaitmeninė kopija
7 min trukmė

Tamsus, rastos kino medžiagos ir kitų paslaptingų vaizdų koliažas - duoklė Heinerio Müllerio Šekspyro adaptacijai  "Titas Andronikas - Romos žlugimas".  Lewandowsky - garsios menininkų grupėsautoperorationsartisten narys, šiuo metu gyvena ir kuria Berlyne.

5) Claus Löser.  Nekrologas (1985)
16 mm juostos skaitmeninė kopija
7 min trukmė

Paranoja kaip kasdienė būsena. Kafką primenančios scenos iš Karl Marks Štato (dabar Chemnicas).

6) Thomas Werner. Guten Tag, Berlin (1987)
16 mm juostos skaitmeninė kopija
12 min trukmė 

Pasiremdamas Eugene Ionesco pirmąja  pjese "La cantatrice chauve" Werneris filme panaudojo kalbos mokymosi įrašą, reklaminio klipo apie Rytų Berlyną vaizdus ir paties sukurtas scenas. 1990 m. menininkas studijavo eksperimentinį kiną pas profesorių Heinzą Emigholzą Berlyne.

7) Ramona Koeppel-Welsh.  Konrad! (1989)
16 mm juostos skaitmeninė kopija
12 min trukmė

Rasta kino medžiaga ir seni menininkės šeimos filmai panaudoti kartu su trumpais pasakojimų siužetais - poema apie gyvenimą uždarame rate. Ramona Koeppel-Welsh yra vienintelė režisierė tebekurianti filmusSuper 8kino kamera. Ji taip pat kuria performansus, tapo.

Dr. Clausas Löseris  (gimė 1962 m.  Chemnice, buv. Karl Marks Štate) - kuratorius, muzikantas, filmų kūrėjas, prodiuseris ir kino kritikas. Paskelbė daugelį publikacijų, tarp kurių apie pogrindinį ir eksperimentinį kiną bei filmų kūrimą totalitarinėmis sąlygomis.  Nuo 1990 m. kuruoja kino centro "BrotfabrikKino" Berlyne programą. Nuo 1992 m. - nepriklausomas kino kritikas bendradarbiaujantis su "taz", "film-dienst", leidžia savaitinę rubriką laikraštyje "Berliner Zeitung".  Eksperimentinio kino kolekcijos "ex.oriente-lux - Experimentalfilmarchiv Ost 1976 bis 1989" įkūrėjas ir knygos "Gegenbilder - Filmische Subversion in der DDR" sudarytojas. Gyvena ir dirba Berlyne.

Renginys nemokamas, paskaita vyks anlgų kalba.

Kino filmų programa Kontravaizdai (Gegenbilder) iš Rytų Vokietijos eksperimentinių filmų archyvo EX.ORIENTE.LUX. yra parodos "Neramūs kūnai. Rytų Vokietijos fotografija 1980 - 89" paralelinės programos dalis.

Iliustracija: Cornelia Schleime. Po baltomis paklodėmis / Unter weißen Tüchern (1983)