Aštunto dešimtmečio neoavangardinis Lenkijos kinas

Menininkai ir inžinieriai

2013 m. balandžio 4 d., ketvirtadienį, 18 val.

Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje

Aštuntame dešimtmetyje Lenkijos Liaudies Respublikoje veikė apie 40 neoficialių meno erdvių. Lygiagrečiai valstybinėms meno institucijoms kūrėsi privačios individualios ir grupinės iniciatyvos: steigėsi šiuolaikinio meno galerijos, buvo organizuojami festivaliai, susitikimai, publikuojami meniniai ir teoriniai leidiniai. Lenkų menininkai turėjo galimybę išvykti į užsienį, veikti tarptautinėje šiuolaikinio meno scenoje. Užsienio menininkų kūryba buvo pristatoma tiek oficialiose, tiek alternatyviose Lenkijos galerijose.

1970 m. Lodzės kino mokyklos studentai įkūrė Kino formos dirbtuves (KFD, orig. Warsztat Formy Filmowej). Pasak lenkų avangardo tyrinėtojo łukaszo Rondudos, KFD buvo svarbiausia struktūralistinį kiną kūrusi grupė Vidurio ir Rytų Europoje. Ji padarė didžiulę įtaką itin aktyviai ir daugiakrypčiai veikusiam lenkų neoavangardinio meno laukui. Pasak Rondudos, šiose dirbtuvėse dėmesys buvo perkeltas nuo meninio prie meta meninio lauko, nuo rezultato prie proceso, nuo vaizdinio prie funkcijos ir struktūros. Naratyvumo atsisakymas kiną priartino prie šiuolaikinio meno lauko, kuriame tuo metu aktyviai vystėsi konceptualaus meno idėjos, buvo atrandamos naujos meno technikos ir formos. Šalia profesionalių režisierių kamerą į rankas paėmė ir aukštųjų dailės mokyklų absolventai. Jie praplėtė lenkų neoavangardinio kino lauką naujomis konceptualiomis prieigomis. Kino medija pradėta taikyti tarpdisciplininiuose eksperimentuose ir kaip kritinio meno įrankis.

Ši peržiūra − tai aštunto dešimtmečio Lenkijos avangardinio kino istorijos archyvo fragmentas, pristatantis tuo metu dominavusio struktūralistinio ir socialiai bei politiškai angažuoto kino meno eksperimentus. Į programą įtraukti devynių lenkų menininkų:Wojciecho Bruszewskio, Paweło Kwieko, Natalios LL, Evos Partum, Zbigniewo Rybczyńskio, Józefo Robakowskio, Tomaszo Sikorskio, Zdzisławo Sosnowskio, Ryszardo Waśko filmai.

Programos pristatyme dalyvaus Tomaszas Sikorskis.

Programos sudarytoja Živilė Etevičiūtė.

Józef Robakowski. Testas (test)
2'. 1971. Suskaitmeninta iš 35 mm juostos

Šis filmas − tipiškas neoavangardinio kino eksperimentas. Sukurtas be kameros, kino juostoje praduriant skyles. Filmo rodymo metu žiūrovą atakuoja netikėtai atsirandantys ir pradingstantys ryškios šviesos srautai. Nauja kino kalba aktyviai veikia žiūrovo regos ir klausos receptorius, išmušdama jį iš įprasto komunikacijos režimo ir provokuodama kritiškai mąstyti.

Józefas Robakowskis (g. 1939) - kultinė Lenkijos neoavangardo figūra. Jis vienas KFD įkūrėjų, neoavangardo teoretikas. Robakowskis kuria fotografijas, filmus, piešinius, konceptualaus meno projektus. Jis iniciavo ne vieną Lenkijos alternatyviai meno scenai ypač svarbų projektą. Dalyvavo daugelyje reikšmingų šiuolaikinio meno parodų Lenkijoje ir užsienyje. Robakowskio kūryba eksponuota Modernaus meno muziejuje Niujorke, Georges'o Pompidou centre Paryžiuje, kt.

Zbigniew Rybczyński. Kvadratas (Kwadrat)
3'. 1972. Suskaitmeninta iš 35 mm juostos

Kuriant šį filmą, pasitelkus vaizdo kamerą ir 36 fotografijas, fiksuojančias ratu judantį žmogų, rankiniu būdu buvo padaryta daugiau nei šimtas tūkstančių vaizdo kombinacijų. Rybczyńskis dirbo po šešiolika valandų per parą. Rankomis jis atliko skaitmeninio procesoriaus funkciją, kurią kompiuteriai tuo metu vykdė pažangiausiose JAV laboratorijose, tiesa, taip pat palyginti lėtai.

Kiną, muziką ir šokį Rybczyńskis (g. 1949) jungė jau pirmajame savo filme Kvadratas. Jį sukūrė besimokydamas legendinėje Lodzės kino mokykloje ir dalyvaudamas KFD veikloje. Vėliau kiną, muziką ir šokį menininkas jungs labiausiai pasaulyje jį išgarsinusiuose muzikiniuose vaizdo klipuose. Po 1982 m., jau išvykęs į JAV, Rybczyńskis juos kūrė Johnui Lenonui, Yoko Ono, Lou Reedui, Mickui Jaggeriui ir tokioms grupėms kaip Simple Minds, Pet Shop Boys, Supertramp. 1982 m. Rybczyńskis gavo Oskarą už geriausią trumpametražį animacinį filmą Tango.

Ryszard Waśko. Tiesi kreivė (Prosto-Krzywa)
7'. 1973. Suskaitmeninta iš 35 mm juostos

Lenkų menotyrininko łukaszo Rondudos manymu, Tiesioje kreivėje demaskuojamas filmo medijos plokštùmas (dvimatiškumas) - siekis plokštumoje atspindėti trimačius tikrovės objektus. Dėmesį sutelkus į erdvinę filmo dimensiją, judantis vaizdas įgyja objekto bruožų. RyszardasWaśko teigė, kad, kurdamas filmą, bandė suprasti kino esmę, iš ko kinas padarytas, kas sudaro jo struktūrinę substanciją logine prasme.

Ryszardas Waśko (g. 1947) baigė Lodzės kino mokyklą, yra vienas KFD įkūrėjų. Waśko veikla apima kūrybą, dėstymą, kuravimą Europoje ir JAV. Jis vienas aštunto-devinto dešimtmečių alternatyvaus meno lauko Lenkijoje iniciatorių ir žymiausių kūrėjų. Waśko ne kartą dalyvavo Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, savo kūrybą pristatė Paryžiaus Georges'o Pompidou centre, Londono Tate muziejuje, dirbo Niujorko šiuolaikinio meno centro P.S. 1 programų direktoriumi. Menininkas išvyko iš Lenkijos 1981 m., kai įvesta karinė padėtis paskatino išvykti į užsienį nemažai opozicijoje atsidūrusių lenkų menininkų. 1989 m Waśko sugrįžo į tėvynę, o 2007 m. persikėlė gyventi į Berlyną.

Wojciech Bruszewski, YYAA
2'59''. 1973. Suskaitmeninta iš 35 mm juostos

Žiūrovu manipuliuojančio naratyviojo kino demaskavimas - viena struktūralistinio kino strategijų. Eksperimentuodami su įvairiomis kino technikomis, akcentuodami įrankių veikimo principus, o ne jais pasiekiamą rezultatą, struktūralistai viešino kino simuliakrų kūrimo virtuvę. Bruszewskis šiame trijų minučių filme įrodo, kad montažo pagalba galima sukurti realybėje neįmanomą ilgą ir intensyvų veiksmą.

Wojciechas Bruszewskis (1947−2009) baigė Lodzės kino mokyklą. Jis vienas KFD iniciatorių. Kūrė fotografijas, filmus, video meną, instaliacijas, kompiuterinę grafiką. KFD jį labiausiai domino eksperimentai su garso ir vaizdo komponentų ryšiais kine bei lingvistinė problematika. Vėliau Bruszewskis vienas iš nedaugelio lenkų menininkų susidomėjo programavimu kaip meno forma. dėstė, 1989 m. įkūrė kompiuterinės grafikos ir dizaino dirbtuves, 2004 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas.

Paweł Kwiek. 1,2,3... Operatoriaus pratimai (1,2,3... Ćwiczenie operatorskie)
8'. 1972. Suskaitmeninta iš 35 mm juostos.

Šis dinamiško montažo ir įvairių techninių galimybių koliažas perteikia atvirą ir novatorišką požiūrį į socialistinę ideologiją ir jos santykį su žmogumi. Menininkas siekė valdžios taikomus propagandos įrankius keisti naujausiomis medijomis kuriama demokratiškesne komunikacija. Tai atrodė įmanoma dėl aštuntą dešimtmetį į valdžią atėjusio Edwardo Giereko užsibrėžtų vykdyti reformų, kurios, deja, taip ir nebuvo įgyvendintos.

Pawełas Kwiekas (g. 1951) baigė Lodzės kino mokyklą. Jis - vienas KFD įkūrėjų. Neretai dirbo kartu su broliu Przemysławu Kwieku, Zofia Kulik ir kitais menininkas. Kūrė filmus, vaizdo instaliacijas, fotografijas, piešinius, hepeningus. Dėstė Lodzės kino mokykloje. Nuo devinto dešimtmečio pradžios Kwiekas pasinerė į spiritualistinio meno praktikas.

Natalia LL. Vartotojiškas menas(Sztuka konsumpcyjna)
16'. 1975. Suskaitmeninta iš 16 mm juostos.

Minimalistinė forma ir ekpresyvus turinys šį filmą išskyrė iš tuo metu dominuojančių struktūralistinių kino eksperimentų. Vartojimas tuometinėje Lenkijoje buvo oficialiai skatinamas, nors ekonominių prielaidų masiniam vartojimui užtikrinti nebuvo. Šią dviprasmišką situaciją dauguma lenkų išgyveno kasdien. Todėl Natalios LL filmą kritikai vadina veikiau masinio vartojimo propagavimu nei jo kritika. Nevienareikšmiškai interpretuojama ir feministinė filmo mintis. Viena vertus, jame galima įžvelgti moters tik kaip vyro seksualinių poreikių tenkintojos vaidmens kritiką. Kita vertus, moterys filme yra aktyvios žaidėjos, o vyriškumas redukuojamas į fališkas asociacijas sukeliančius produktus.

Natalia LL (Natalia Lach-Lachowicz, g. 1937) studijavo Vroclavo aukštojoje dailės mokykloje. Kuria fotografijas, filmus, performansus, tapybą, video meną, piešinius. Nuo 1975 m ji yra aktyvi Tarptautinio feministinio meno judėjimo Europoje narė. Lenkų fotomedializmo krypties atstovė. Jos kūryboje dominuoja kūno menas. Neapsiribodama feministinėmis nuorodomis, Natalia LL ironiškai ir kritiškai kalba apie klišes ir meno bei realybės ribas. Menininkės kūryba, ypač aštunto dešimtmečio, gerai žinoma ir Lenkijoje, ir tarptautinėje šiuolaikinio meno scenoje.

Zdzisław Sosnowski. Pasitenkinimas (Satisfaction)
10'. 1979. Suskaitmeninta iš 16 mm juostos.

Pagrindinės Sosnowskio filmų temos: vartojimas, erotika, politika, − socialistinėje aštunto dešimtmečio Lenkijoje buvo ypač kontraversiškos. Šiame, kaip ir vėlesniuose, jau kartu su Teresa Tyszkiewicz sukurtuose filmuose, gretinamos dvi skirtingos realybės: privati nemedijuota kasdienybė ir viešoji medijuota propaganda. 1979 m. valdžios deklaruojamo šviesaus socialistinio rytojaus ir sotaus kapitalistinio gyvenimo ideologijų hibrido neveiksnumas tapo akivaizdus. Po dvejų metų šią dviprasmišką situaciją panaikino įvesta karinė padėtis.

Zdzisławas Sosnowskis (g. 1947) studijavo dailę Vroclave. Aštuntą dešimtmetį jis buvo aktyvus avangardinio meno judėjimo dalyvis. Įkūrė ne vieną galeriją, kurioje eksponavo Lenkijos ir užsienio menininkų, tokių kaip Solas Le Wittas, Mario Merzas, kūrybą. Sosnowskis vienas pirmųjų Lenkijoje savo kūryboje pradėjo eksplotuoti popoliariosios kultūros kalbą ir vaizdus. Kuria filmus, fotografijas, performansus ir garso meną. Nuo 1982 m gyvena ir dirba Paryžiuje.

Eva Partum. Piešiant TV (Drawing TV)
6'. 1976. Suskaitmeninta iš 8 mm juostos.

Šis filmas yra EvosPartum filmų ciklo Tautologinis kinas dalis. Intervencija į televizijos diskursą, naudojant ekraną tarytum bereikšmę plokštumą, veikia demaskuojamai. Kvestionuojamas ne tik turinys, bet ir pati medija, jos manipuliacinė galia. Nesutampantis televizijos programos transliacijos ir ją filmuojančios 8 mm kameros kadrų judėjimo greitis kuria savitą filmo estetiką, išryškinančią kino medijos specifiką, o kartu ir menininkės bei valdžios pozicijų nesutapimą.

Eva Partum (1945) studijavo dailę Lodzėje ir Varšuvoje. Ji viena iš konceptualaus ir feministinio meno pradininkių Lenkijoje. Partum taip pat domino kūno, pašto meno, kritinio meno praktikos, politinė tematika bei meno ir kalbos ryšiai. Ji kūrė performansus, filmus, instaliacijas, fotografijas. Jos kūryba, ypač aktyviai aštuntame dešimtmetyje, pristatyta tiek Lenkijoje, tiek tarptautinėje šiuolaikinio meno scenoje.

Tomasz Sikorski. Laukiame signalo (Czekamy na sygnał).
6'. 1981/82. Suskaitmeninta iš 8 mm juostos.

1981 m. gruodžio 13 d. Lenkijoje buvo įvesta karinė padėtis. Be daugybės kitų suvaržymų, alternatyvaus meno kūrėjai buvo priversti trauktis į pogrindį. Netrukus nemažai menininkų išvyko iš šalies ir savo kūrybinę veiklą tęsė užsienyje, kiti - likę pogrindyje − buvo persekiojami. Filme fiksuojama pirmoji savaitė po karinės padėties įvedimo. Fone skamba punk rock reggae 1981 m. susikūrusios vienos įtakingiausių muzikinės grupės Brygada Kryzys (Krizės brigada) daina. Egzistavusi tik metus, grupė iširo dėl nuožmaus politinio persekiojimo.

Tomaszas Sikorskis (g. 1953) Varšuvos dailės akademijoje studijavo interjero dizainą. 1973 m. įsitraukęs į multimedijines menines praktikas, jis gilinosi į tuo metu naujų medijų kalbą. Vėliau susidomėjo performansu. Aštuntu-devintu dešimtmečiu Sikorskis išgarsėjo kaip animatorius ir šiuolaikinio meno renginių iniciatorius bei organizatorius. Po 1981 m. menininkas grįžo prie tapybos, domėjosi grafičiais ir instaliacijomis. Kūrybinį darbą derino su ne mažiau svarbia edukacine veikla Lenkijos ir JAV universitetuose.

Renginio partneris - Lenkijos institutas Vilniuje

Įėjimas į renginį nemokamas

Papildomą informaciją teikia Živilė Etevičiūtė tel. (8 5) 219 59 65, zivile@ndg.lt