Auditorija
"Vienos dienos kronika", rež. Vytautas Žalakevičius, 1963, 90 min, LKS
Daugiau informacijos >
Auditorija
"Kai aš mažas buvau", rež. Algirdas Araminas, 1968, 90 min, LKS
Daugiau informacijos >
Auditorija
"Disko ir atominis karas" (Disko Ja Tuumasoda), rež. Jaak Kilmi, 2009 m., 80 min.
Daugiau informacijos >
Auditorija
"Kvėpuok giliai" (Elpojiet dziļi), rež. Rolands Kalniņš, 1967 m., 77 min.
Daugiau informacijos >
Auditorija
Japonijos menininkų portretai
Daidō Moriyama. Pakeliui į San Paulą (Daidō Moriyama.
On the Road to Sao Paulo).
Rež. Satoshi Watanabe, 2008 m., 60 min.
Daugiau informacijos >
Auditorija
Japonijos menininkų portretai
Arakimentari. Rež. Travis Klose, 2004 m., 74
min.
Daugiau informacijos >
Auditorija
Japonijos menininkų portretai
Keliaujant su Yoshitomo Nara (Traveling with
Yoshitomo Nara). Rež. Sakabe Koji, 2007 m., 93 min.
Daugiau informacijos >
Auditorija
Japonijos menininkų portretai
Prisiminimai apie pradžią - Hiroshi Sugimoto
(Memories of Origin - Hiroshi Sugimoto).
Rež. Yuko Nakamura, 2011 m., 45 min.
Daugiau informacijos >
Auditorija
Japonijos menininkų portretai
Beveik Yayoi Kusama - aš garbinu save (Near
Equal Kusama Yayoi - I adore myself).
Rež. Takako Matsumoto, 2008 m., 102 min.
Daugiau informacijos >
Auditorija
Lapkričio 28-ą ir 29-ą d. Nacionalinėje dailės galerijoje bus
rodomi du filmai, kalbantys apie naują Berlyno
situaciją.
Daugiau informacijos >
"Modernizacija. XX a. 7-8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra". Kino programa
Parodoje "Modernizacija. XX a. 7-8 dešimtmečių Baltijos šalių
menas, dizainas ir architektūra" eksponuojama vaizdo medžiaga iš 20
Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino žurnalų, televizijos laidų,
dokumentinių ir mokslo populiarinimo filmų. Paralelinėje programoje
galerijos auditorijoje vyks keturių pilnametražių filmų, kuriuose
atspindi parodoje pristatomos temos, peržiūros.
"Atšilimo" laikotarpis, be abejo, paveikė ir kiną. Programą
sudarančiuose to meto lietuviškuose ir latviškuose vaidybiniuose
filmuose atsispindi pokyčių nuotaikos: tolstama nuo sovietinės
realybės, nevengiama sistemos kritikos, nestandartiškai
konstruojamas filmo pasakojimas. Filmuose fiksuojama to laikotarpio
architektūra, interjerai, mados, muzika, mimų teatras.
Dokumentiniame estų filme iš šiandienos perspektyvos pasakojama
apie vakarietiškos pop kultūros skverbimąsi į sovietinę eilinio
esto kasdienybę ir beviltiškas oficialios valdžios pastangas šią
nelegalią įtaką neutralizuoti.
Programa
Sausio 12 d., 17.30 val.
"Vienos dienos kronika", rež. Vytautas Žalakevičius, 1963,
90 min, LKS
Nuotrauka iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvo fondų.
Šis filmas pasižymėjo nauja lietuvių kinui kalba (asociatyvus
montažas, nelinijinis pasakojimas, dviejų istorinių erdvių
sudūrimas viename kadre ir pan.). Kartu jis poetizavo lietuviškąjį
modernizmą, kuris aktyviai keitė viešąsias ir gyvenamąsias erdves,
požiūrį į tradicines vertybes ir net į moters grožį. Tai filme
simbolizuoja "Neringos" interjerai ir ne vieno žurnalo viršelį
puošusios Nijolės Vikiraitės veidas.
Retoriškas filme vis pasikartojantis vieno iš personažų klausimas
"kodėl stovėjai po medžiu, kai žudė žmogų?" sutampa su aktualiu
"atlydžio" laikotarpiui klausimu apie asmeninę kiekvieno
atsakomybę.
Prieš filmą - kino kritikės Živilės Pipinytės komentaras.
Sausio 19 d., 17.30 val.
"Kai aš mažas buvau", rež. Algirdas Araminas, 1968, 90
min, LKS
Nuotrauka iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvo fondų.
Esto Mati Unto romanas - universalus pasakojimas apie brendimą,
parašytas imituojant tuomet itin madingo Sovietų Sąjungoje Ernesto
Hemingway'aus stilių. Perkeltas iš Estijos į Lietuvą, jaunasis
filmo herojus Tomas maištauja prieš suaugusiųjų ir oficialiosios
ideologijos veidmainiškumą, patiria pirmąją meilę ir seksualinę
iniciaciją. Svarbus šio pasakojimo apie jaunatvišką maištą ir
susitaikymą su tikrovę herojus yra Vilnius. Jis - ne tik dvasinių
Tomo ieškojimų fonas, bet ir jo lyrinių išgyvenimų komentatorius.
Naujos modernios erdvės filme suduriamos su dar "nenupudruoto" ir
todėl poetiško senamiesčio vaizdais, modernūs interjerai, namų
apyvokos daiktai prabyla apie vartojimo pagundas, o žirgynas,
kuriame karaliauja tuomet įtakingiausio modernisto Juozo Miltinio
suvaidintas personažas, atskleidžia didžiulį (ne tik Tomo) laisvės
troškimą.
Prieš filmą - kino kritikės Živilės Pipinytės komentaras.
Sausio 26 d., 17.30 val.
"Disko ir atominis karas" (Disko Ja Tuumasoda), rež. Jaak
Kilmi, 2009 m., 80 min.
Juokingas ir graudus, labai asmeniškas, bet kartu ir globaliai
suprantamas šis filmas laimėjo ne vieną prizą tarptautiniuose
festivaliuose. Filme pasakojama apie sovietinės estų kasdienybės
pasikeitimą po to, kai tik keli kilometrai nuo sienos, Suomijoje,
buvo pastatyta nauja galinga televizijos antena. Tai suteikė
galimybę estams susipažinti su vakarietiška populiariąja kultūra.
Šis filmas - apie perestroikos laikų pradžią, informacinius karus,
sovietinio aparato bejėgystę prieš žmonių kūrybiškumą ir norą
gyventi kitaip.
Įgarsinta lietuviškai
Vasario 2 d.,
17.30 val.
"Kvėpuok giliai" (Elpojiet dziļi), rež. Rolands Kalniņš,
1967 m., 77 min.
Šio legendinio muzikinio latvių filmo, dar žinomo
pavadinimu "Ketveri balti marškiniai" (lat. "Četri balti
krekli"), kurį leista rodyti tik nuo 1986 m., pagrindinis
pasakojimas sukasi apie muzikos grupes, iškeliama cenzūros Sovietų
Sąjungoje tema. Skamba kultinės latvių estrados, tarp jų ir grupės
"Eolika", kurios muzikinis videoklipas rodomas parodoje, dainos.
Filme pasirodo Latvijos kino žvaigždė Pauls Butkēvičs, kartu su
ansambliu "Zvaigznīte" ("Žvaigždelė") įrašęs šio filmo garso
takelį.
Originalo k. su lietuviškais subtitrais
Programą remia Vilniaus miesto savivaldybė
Partneriai: Lietuvos kino studija, Lietuvos kinematografininkų
sąjunga.
Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, Vilnius, tel.
2195965, www.ndg.lt. Įėjimas į kino seansus nemokamas.