Optimizmo architektūra

Optimizmo architektūra:
Kauno fenomenas, 1918-1940

Kauno modernioji architektūra atspindi politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį optimizmą, kuris XX a. I pusėje buvo būdingas naujųjų Europos valstybių sostinėms. 1919 m. Kaunui netikėtai tapus Lietuvos Respublikos laikinąja sostine, miesto transformacija prilygo stebuklui. Kaunas radikaliai pakeitė savo tapatybę: per mažiau nei 20 metų gyventojai pastatė daugiau nei 12 000 naujų pastatų ir pavertė Kauną modernia, elegantiška, europietiška sostine. Po Antrojo pasaulinio karo ir sovietų okupacijos metu tarpukario Kauno modernistinės architektūros paveldas atliko svarbų vaidmenį - jis tapo buvusio valstybingumo atmintimi, simboliniu langu į Vakarus ir pavyzdžiu Lietuvos architektams. Šiandieniam Kaunui šis paveldas yra svarbus tapatybės šaltinis ir miesto genius loci išraiška. Paroda pasakoja ne vien apie Kauną. Ji yra apie nuolat gimstančias ir žlungančias viltis, apie kūrybos pastangas ir optimizmą, apie idėjų ir formų migraciją, lokalumą ir bendrumą, apie meną ir laisvę, karą ir priespaudą. Apie praeities formų ir idėjų kaitą bei jų santykį su šiandiena.

Ši kilnojamoji paroda yra skirta Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui ir Kauno modernizmo architektūros tarptautinei sklaidai, rengiant paraišką į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. 2018 m. ji bus eksponuojama UNESCO būstinėje Paryžiuje, festivalyje "Flux. Festival Lituano delle Arte 2018" Auditorium-Parco della Musica centre Romoje, Talino nacionalinėje bibliotekoje ir Vroclavo architektūros muziejuje.

Parodos strateginis partneris - Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija.
Partneris - LDM Nacionalinė dailės galerija.
Kuratoriai: Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis.
Architektūros ir dizaino kūrėjai: Ieva Cicėnaitė, Matas Šiupšinskas, Linas Gliaudelis.

Projektą organizuoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.