Dirbtuvė. Kūrinio genezė. Augustinas Savickas

Dirbtuvė. Kūrinio genezė
Augustinas Savickas

Pagrindiniai šios parodos veikėjai yra trys: autorius (menininkas), darbo vieta (dirbtuvė arba studija) ir kūrinys.

Pirmojo veikėjo turbūt nereikia labai ir pristatinėti - Augustinas Savickas yra ryški figūra Lietuvos dailės istorijoje. Tapytojas, dailėtyrininkas, pedagogas, rašytojas. Įvairiaspalvė asmenybė, kūrusi antroje praeito amžiaus pusėje ir šio tūkstantmečio pradžioje. Ilgus metus produktyviai nugyvenęs, nuolat kitęs ir transformavęsis menininkas atstovavo savo epochai ir ją formavo.

Tapytojo dirbtuvė, keitusi savo lokaciją bei pavidalus, ne tik veidrodiškai atspindėjo šio meno ir kultūros veikėjo socialinį statusą sovietinėje ar postsovietinėje visuomenėje, bet ir egzistavo kaip fizinis, materialus jo kūrybinių aspiracijų, troškimų, siekių, lūkesčių ir net nesėkmių bei nusivylimų, viso aistringo temperamento pavidalas. Apsilankius šioje dirbtuvėje (buvo) galima pamatyti, pajusti ir suvokti, iš kur eina ir kur eina (perfrazuojant Paulį Gauguiną) A. Savickas. Jo darbinė erdvė - ne tik keturiomis sienomis apribota patalpa, bet ir langas į miestą ir gamtą, mylimos žmonos Lizos puoselėtas sodas, aplinkiniai žmonės, vartomos ir skaitomos knygos, kiti kultūros artefaktai bei reiškiniai, pagaliau - atsiminimai ir prisiminimai.

Esminė menininko studijos paskirtis - kūrinių gamyba. Fizinis triūsas čia jungiasi su moksliniais tyrinėjimais ir poetiniu polėkiu. Dirbtuvė tarnauja kaip prieglobstis ar net įsčios - čia gimsta, formuojasi ir į pasaulį išeina kūrinys. Kūrinius galima skirstyti pagal etapus ir periodus, klasifikuoti į tematines ar konceptualias grupes - tai šios ekspozicijos kolekcijoje ir daroma, o kartais viskas vyksta savaime, paveikslams tartum debesims skrajojant po kūrybinio dangaus skliautais, - studijoje.

Šios parodos tikslas - atkurti A. Savicko dirbtuvę. Toji "restauracija" yra simbolinio pobūdžio. Paroda, primenanti menininko aprašytus rojaus (gal net labiau - mylimos žmonos Lizos suformuotus) sodus ar čiurlionišką (dailėtyrininko ir dailininko analizuoto bei mėgto menininko) visatą, pasivaikščiojimus, mena neramią A. Savicko kūrybinę kelionę su savais pakilimais ir nuopuoliais, su paveikslų atsiradimais nuo eskizo iki galutinės studijos, su persekiojančiais motyvais ir pasąmonėje įstrigusiais vaizdiniais.

Augustinas Savickas gimė 1919 m. gegužės 12 d. Kopenhagoje, lietuvių rašytojo ir diplomato Jurgio Savickio ir gydytojos stomatologės Idos Trakiner šeimoje. 1939 m. pradėjo studijuoti Kauno meno mokykloje. Per Antrąjį pasaulinį karą prarado artimuosius, pasitraukė į Sovietų Sąjungos gilumą, tarnavo Raudonojoje armijoje. 1945-1949 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės institute (dabar - Vilniaus dailės akademija), 1951-1993 m. ten dėstė. Nuo 1951 m. - Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Rašė spaudoje kultūros ir meno temomis, išleido knygų ir mokslinių monografijų. 1993 m. jam suteiktas menotyros daktaro laipsnis. Mirė 2012 m. birželio 24 d.

DAUGIAU APIE PARODĄ SPAUDOS KONFERENCIJOS ĮRAŠE

Parodos kuratorius - Vidas Poškus
Parodos architektė - Marija Repšytė
Parodos dizaineriai: Marek Voida, Laura Grigaliūnaitė

Partneris - Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Parodai eksponatus skolino: Lewben Art Foundation, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus dailės akademijos muziejus, Zigfridas Jankauskas, Egidijus Jokubauskas, Zenonas Pažarauskas, Juozas Pilipavičius, Raimondas Savickas, Gitenis Umbrasas

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai: "Exterus", Fundermax, Violeta ir Kęstutis Vilučiai
Informacinis rėmėjas - lrytas.lt