Sidabro merginos

Sidabro merginos
Retušuota Baltijos šalių fotografijos istorija

Parodoje pristatoma Baltijos šalių ankstyvųjų moterų fotografių kūryba. Kai kurios iš jų paliko reikšmingą pėdsaką meno istorijoje, kitų veikla, nors nedaug, tačiau esmingai praturtina mūsų bendros praeities vaizdą. Per dialogą su mūsų regiono šiuolaikinėmis menininkėmis, per skirtingų laikotarpių, praktikų ir temų sąšaukas šių kūrėjų istorijos įsipina į platesnį fotografijos raidos naratyvą.

Pasiekusi Baltijos šalis fotografija netrukus patraukė aukštuomenę, taip pat ir aukštuomenės damas, kurioms ji tapo laisvalaikio užsiėmimu. XX a. pradžioje paplitus komercinei fotografijai, moterys rado tarnybą naujajame versle. Nors daugelis jų dirbo savo kolegų vyrų šešėlyje - dažniausiai retušuotojomis, kopijuotojomis ar padėjėjomis, - kai kurioms pavyko įsteigti savo fotoateljė. Jos kūrė pasaulio vaizdus, tenkinančius klientų pageidavimus,​​ ir kartu aktyviai prisidėjo siekdamos, kad fotografija taptų meno šaka.

"Sidabro merginos" kviečia žiūrovus atrasti primirštas Baltijos šalių fotografių istorijas, tarsi atsispindinčias fiziniame ir metaforiniame tiesos veidrodyje. Veidrodis atliko reikšmingą vaidmenį kuriant patį fotografinį vaizdą. Atspindžių žaisme į bendrą pasakojimą jungiasi tai, kas prarasta ir atrasta, sunaikinta ir susigrąžinta, uždrausta ir leista. Tai dabarties pasakojimas, kuriuo renkamės tikėti, ir veidrodis, į kurį nusprendžiame pažvelgti.

Daugelis mūsų fotografiją suvokiame kur kas paprasčiau - kaip funkcinę priemonę, nesudėtingą ir nuoširdų būdą išsaugoti trapius prisiminimus. Visai kaip menininkės Diānos Tamanės mėgstanti gėles močiutė, kurios nuotraukų albumai įkvėpė seriją "Gėlių kontrabandininkė".

Nepaisant fotografijos universalumo, jos raida trijose Baltijos šalyse retai tyrinėjama kartu - iš dalies dėl kalbos barjero. Godos Palekaitės instaliacija "Lunar Sisterhood" įveikia šią takoskyrą, remdamasi fotografijos esme - šviesa. Šioje instaliacijoje mistinė pilnaties forma tampa vienijančia jėga, aplink kurią telkiasi parodos dvasios. O Marge Monko video kūrinyje "Grynas malonumas" naudojama viliojanti, nors ir apribojanti kalba reklaminių vaizdinių, istoriškai suteikusių moterims ir pajamų, ir nepriklausomybės.

"Sidabro merginų" parodos projektas pirmą kartą įgyvendintas 2020 m. Tartu dailės muziejuje. Jame buvo eksponuojami dešimties Estijos ir Latvijos ankstyvųjų fotografių darbai kartu su šiuolaikinių Europos menininkių kūriniais, apmąstančiais pamirštus ir netyrinėtus mūsų vizualinės istorijos aspektus. Šioje parodoje pristatoma dvidešimt viena fotografė, apjungiant visas tris Baltijos šalis ir jų istorijas.

Ankstyvosios Estijos fotografės: Olga Dietze, Helene Fendt, Emilie Johanson, Anna Kukk, Marie Keerd,  Hilja Riet, Lydia Tarem
Ankstyvosios Latvijos fotografės: Lūcija Alutis-Kreicberga, Antonija Heniņa, Minna Kaktiņa, Emīlija Mergupe, Marta Pļaviņa, Emīlija Raguel-Lācīte, Ērika Zariņa
Ankstyvosios Lietuvos fotografės: Zinaida Bliumentalienė, Aleksandra Jurašaitytė, Antanina Laucienė, Paulina Mongirdaitė, Veronika Šleivytė, Domicelė Tarabildaitė-Tarabildienė, Jadvyga Vaitaitienė-Markevičiūtė
Šiuolaikinės menininkės: Marge Monko, Goda Palekaitė, Diāna Tamane 

Kuratoriai:  Šelda Puķīte, Agnė Narušytė ir Indrek Grigor 

Parodos architektai: Mindaugas Reklaitis ir Kristijonas Nenartavičius
Parodos grafinė dizainerė - Aleksandra Samulenkova
Prodiusuojanti dizainerė - Ugnė Balčiūnaitė
Redaktorės: Agnė Narušytė, Ieva Puluikienė, Emma Stirling
Vertėjos: Aušra Simanavičiūtė, Agnė Narušytė
Parodos koordinatoriai: Ieva Mazūraitė-Novickienė ir Ernestas Parulskis

Projekto bendradarbiai: Aizkraukles Vēstures un mākslas muzejs, Biržų krašto muziejus "Sėla", Eesti Rahvusraamatukogu, Fotomuuseum Hiiumaa Muuseumid, Kauno miesto muziejus, Kauno regioninis valstybės archyvas, Kretingos muziejus, Kupiškio etnografijos muziejus, Latvijas Fotogrāfijas muzejs, Latvijas Nacionālais mākslas muzejs, Latvijas Universitātes Akadēmiskā bibliotēka, Lietuvos aviacijos muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos švietimo muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Madonas novadpētniecības un mākslas muzejs, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Palangos kurorto muziejus, Pärnu Muuseum, Rahvusrahiiv, Latvijas Nacionālais Rakstniecības un mūzikas muzejs, Räpina Koduloo- ja Aiandusmuuseum,  Rijksmuseum,
Rīgas vēstures un kuģniecības muzejs, Rokiškio krašto muziejus, Skrundas pamatskola,  Šiaulių "Aušros" muziejus, Tallinna Ülikooli Akadeemiline Raamatukogu, Tartu Kunstimuuseum, Trakų istorijos muziejus, Ukmergės kraštotyros muziejus, Viljandi Muuseum, Villa Šindrek, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus,  Anneli Aan, Kristjan-Henn Riet, Ago Ruus, Jānis Prauliņš, Jūlija Heniņa ģimenes arhīvs, Pētera Korsaka ģimenes kolekcija

Ypatinga padėka: Ainārs Zariņš, Alexey Murashko, Anne Ütt, Annegret Kriisa, Antija Erdmane-Hermane, Anton Holzer, Aušra Jonušytė, Baiba Tetere, Daiga Jamonte, Dalia Keršytė, Dzintra Cepure, Edita Lansbergienė, Giedrė Jankevičiūtė, Giedrė Zuozienė, Guna Ševkina, Herki Helves, Ieva Burbaitė, Ilze Gaujēna, Ilzīte Ozoliņa, Indulis Zvirgzdiņš, Inta Pujāte, Iveta Ruskule, Jolanta Klietkutė, Jolita Mulevičiūtė, Jūratė Gudaitė, Katrīna Teivāne,
Kristiina Tiideberg, Lauma Lanceniece, Laura Žūsinaitė, Liene Johansone-Kuzmina, Līga Sakse, Margarita Matulytė, Māra Lāce, Mari Vallikivi, Mārīte Lempa, Milda Dainovskytė, Mindaugas Kaminskas, Nataļja Jevsejeva, Nele Ambos, Relika Kala, Snieguolė Kubiliūtė, Stanislovas Žvirgždas, Toivo Lees, Vaida Sirvydaitė, Vaido Lillemaa, Vidmantas Markevičius, Zane Grīnvalde, Zita Pikelytė.

Projekto rengėjas: LNDM Nacionalinė dailės galerija

Projektą finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Estijos kultūros fondas, Latvijos kultūros kapitalo fonas, VV Foundation

Projekto partneriai: Tartu dailės muziejus, Wunder Kombinat, NoRoutine Books

Rėmėjai: Fundermax, leidykla "Lapas"

Informacinis partneris - LRT