Algimantas Jonas Kuras

Algimantas Jonas Kuras
Himnas perskilusiai šypsenai

Žolėje styrančios surūdijusios mechanizmų nuolaužos, keisti, beveik neatpažįstami laiko tėkmės sumaitoti pramoniniai daiktai, priekaištingai primenantys apie civilizacijos progreso išvirkščiąją pusę, - tai dailininko Algimanto Jono Kuro (g. 1940) tapybos motyvai, nuosekliai jo apmąstomi kūryboje, trunkančioje daugiau nei šešiasdešimt metų.

Ši paroda - lyg poetinė retrospektyva, apžvelgianti žinomo tapytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato kūrybą ir išryškinanti jos aktualumą šiandien klestinčiame ekologinių, kvazireliginių ideologijų kontekste. Žmogaus poveikio gamtai, taršos, gamtinių resursų išnaudojimo, žaliavų antrinio panaudojimo, gyvūno kūno preparavimo, žmogaus-daikto-mechanizmo problematika dažnai kultivuojama dabartiniame meno, gamtos ir socialinių idėjų lauke. Ekokatastrofinė nuotaika persmelkusi visą mūsų kasdienybę ir ateitį. Žvelgdami į A. Kuro tapybą, galime lengvai apsigauti, jei joje matysime tik ekologines temas, - autorius sau kėlė tikslus priešintis vyravusiam ideologiniam fonui ir optimistinės sovietmečio realybės propagandai.

Jo ir amžininkų (Arvydo Šaltenio, Kosto Dereškevičiaus, Algimanto Švėgždos) kūryba XX a. 8 dešimtmetyje žymėjo idėjinį lūžį, kai jaunoji karta ėmė priešintis sovietinei oficiozinei kultūrai kandžia ironija, absurdu, kiču ir banalybėmis persmelktais kūrybos siužetais. Dienoraštyje A. J. Kuras apie savo ir bičiulių tikslus rašė:

"Reikėtų vengti estetizavimo. Aš siūlau kritiškiau žvelgti į visus priimtus reiškinius, priešintis miesčioniškam skonio supratimui, tyčiotis (kūriniais) iš sustabarėjimo, apsileidimo mene arba, atvirkščiai, rodyti savo tiesą kaip pavyzdį; žodžiu, nutarėme: aktyvus kritiškas realizmas."

Taip monumentalius mechanizmus, idealizuotus, suestetintus industrinius peizažus ėmė keisti kasdienių situacijų ir aplinkos vaizdavimas: mėsos malimo mašinėlės, žmonės viešajame transporte ar tualetuose, iš sraigtasparnio chemija tręšiami pasėliai... Autorių masino visa tai, kas progresą postuluojančioje sovietinėje kultūroje buvo laikoma paribiais: apleistos vietovės, sandėliukai, miške išverstos šiukšlės, kurias ne tik panaudodavo kaip tapybos motyvus, bet ir

parsinešdavo į dirbtuves kaip įdomius skulptūrinius ready made'us, iš kurių konstruodavo asambliažus arba instaliuodavo savo aplinkoje.

Kilęs iš kaimo aplinkos, A. J. Kuras puoselėjo savitą estetinę žiūrą, kurią kritikai praminė "šiukšlynų poezija". Tačiau tikrasis paveikslų veikėjas yra laikas, pasmerkiantis daiktiškąją būtį sunykimui ir nuolatos primenantis jos laikinumą. Vieninteliai stabilūs, nesikeičiantys tėra du dėmenys - žemė ir dangus. Kas tarp jų - tik akimirką trunkantis šypsnys.

"Ar įmanoma atsiplėšti nuo žemės, ant kurios taip tvirtai stovi, pasislėpti nuo dangaus, kuris yra virš visko, nuo šviesos ir tamsos, nuo viso to, kas jungia dangų ir žemę, šviesą ir tamsą, šiapus ir anapus, svetimą vienatvę ir mane?", - klausė A. J. Kuras. Ir tikrai, ar įmanoma?

Kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė

Architektė Ūla Žebrauskaitė-Malinauskė

Dizainerė  Laura Grigaliūnaitė

Šviesų dailininkas Milvydas Kezys

Koordinatorius Ernestas Parulskis

Koordinuojantis architektas  Mindaugas Reklaitis

Eksponatus skolina:
MO muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos kino centras, Vilniaus "Minties" gimnazija, "Kultūros barai", Alfonsas Andriuškevičius, Dangis Babikas, Irena ir Vytautas Butrimai, Aleksandra Jacovskytė, Egidijus Jakubauskas, Zigfridas Jankauskas, Rimas Kuliešius, Algimantas Kunčius, Algimantas Jonas Kuras, Ramunė ir Robertas Lauciai, Viktoras Liutkus, Vidmantas Martikonis, Juozas Matonis, Vygaudas Meškauskas, Visvaldas Neniškis, Gintaras Rinkevičius, Evaldas Rimšelis, Mindaugas Ruseckas, Vladimiras Tarasovas, Loreta ir Mikas Vaicekauskai

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros ministerija

Organizatorius: Lietuvos nacionalinio dailės muziejus, Nacionalinė dailės galerija

Rėmėjai: "Exterus", Fundermax

Informaciniai partneriai: JCDecaux, Artnews