Aleksandra Kasuba

Formuojant ateitį
Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos

Parodoje pirmą kartą pristatomas Lietuvos-JAV aplinkos menininkės vizionierės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės-Kasubos (1923-2019) palikimas, apimantis septynis kūrybos dešimtmečius.

Parodos pagrindą sudaro Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui menininkės padovanotų kūrinių ir 8 000 skaitmeninių vaizdų kolekcija, kurią prasmingai papildo Amerikos meno archyve, Smithsonian institute (JAV) saugomi A. Kasubos darbai ant popieriaus bei Šiaulių Aušros muziejaus rinkiniuose esantys grafų Zubovų ir Fledžinskų šeimos dokumentai ir daiktai. Taip pat eksponuojami du specialiai šiai parodai sukurti darbai: Vytenio Jankūno skaidrių projekcija - menininkės darbų viešosiose JAV erdvėse dokumentacija - ir komandos Weekend Warriors Studio kompiuterinis žaidimas pagal A. Kasubos autorinę knygą Įrengimai sielai (Utility for the Soul, 1970-1975).  

Istorinės aplinkybės lėmė, kad A. Kasuba susiejo kultūrines XIX a. pabaigos Lietuvos dvarininkijos, pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos tradicijas ir atvirą naujovėms bei eksperimentams, demokratiškai maištingą XX a. antros pusės Niujorko meninės kultūros energetiką.

Parodos ekspozicija konstruojama chronologiškai, gretinant taikomąsias ir eksperimentines, hibridines meno, dizaino, architektūros praktikas bei teorines įžvalgas - menininkės nuosekliai plėtotą tvarios architektūros kaip socialinio instrumento, buveinių be stačių kampų viziją. Pabrėžiant šių siekių gyvybingumą ir universalumą, parodos pavadinimui pritaikyta 1989 m. Universitetinio miesto mokslo centro Esther M. Klein meno galerijoje Filadelfijoje vykusios pirmosios personalinės A. Kasubos parodos antraštė Formuojant ateitį. Menininkė pristatoma Kasubos pavarde, nes taip ji pasirašinėjo JAV, buvo ir yra žinoma tarptautinėje meno aplinkoje.

Jungiamoji parodos ašis - pirmosios A. Kasubos tampriųjų audinių aplinkos be stačių kampų (1970) rekonstrukcija, kurios viduje rodomas paskutinis jos videodarbas F1 ir F2 kitur (2018), ir trijų namų - architekte norėjusios tapti menininkės kūrybinių ieškojimų kelyje ypač svarbių erdvių-gyvenamųjų vietų - motyvas. Tai Ginkūnų dvaras - senelių grafų Zubovų, tėvų Fledžinskų namai, iš kurių po 1940 m. sovietų okupacijos šeimai buvo įsakyta išsikraustyti per 24 valandas. Antrųjų namų - prie Centrinio parko Manhatane, Niujorke, kuriuose su šeima apsigyveno 1963 m., dirbtuvėje A. Kasuba įrengė viešai lankomą tampriųjų audinių Gyvenamąją aplinką (1971-1972). Paskutinysis - Akmenų kalvos namas (2001-2005) Naujojoje Meksikoje su rezidencija, virtuve ir svečių studija - pastatytas taikant autorinį membranos sustandinimo K-metodą. Jame menininkė gyveno iki 2012 metų.   

Ši unikali, savo vientisumu ir vizionieriškų polėkių išsipildymu analogų mūsų modernizmo raidoje neturinti istorija liudija menininkės nuostatą, kad "kūrėjo raida yra nulemta tik jo paties nuosprendžių bei pastangų, nesvarbu, kokioje santvarkoje jis ar ji gyventų".

Parodos kuratorė - Elona Lubytė.
Architektai: Rokas Kilčiauskas ir Aleksandras Kavaliauskas.
Dizainerė - Laura Grigaliūnaitė.
Projekto partneriai: Archives of American Art, Smithsonian Institution, Lietuvos kultūros institutas, Vilniaus dailės akademija.

Projektą finansuoja - Lietuvos kultūros taryba.
Projekto rėmėjai: Lewben Art Foundation, VšĮ Meno fondas, VšĮ INTI.
Informaciniai rėmėjai: JCDecaux, CENTRAS/interjeras.lt
Rėmėjai: UAB Exterus, Fundermax.