Linas Leonas Katinas

Raudona krisdama virsta balta
Linas Leonas Katinas

Linas Leonas Katinas (g. 1941) į tapybos lauką įžengė XX a. 7 dešimtmečio pabaigoje ir tapo vienu pagrindinių savo kartos menininkų avangardistų, stagnacinėje brežnevinio laikotarpio kultūroje suformavusių laisvos, eksperimentinės kūrybos properšą. Jo kūrybinė biografija, aprėpianti bene šešis dešimtmečius, niekada nesiliovė stebinti posūkiais ir transformacijomis.

Paroda "Raudona krisdama virsta balta"  kviečia pažvelgti į L. Katino mundus imaginalis  - įsivaizduojamą pasaulį, kuriame kasdienybės, istorijos, individualios pasaulėjautos atšvaitai susipina su mitais, archetipais ir simboliais. Kaip paukščio lizdas L. Katino tapybos pasaulis konstruojamas iš jo aplinkos medžiagų,  kliaujantis vidinės nuojautos diktuojama struktūra.

Jo kūryba naudojasi abstrakcijos, tašizmo ir kai kuriais konceptualaus meno kalbos principais, tačiau tuo pačiu yra neatsiejama nuo architektūros, teatro ir kino srityse įgyto erdvinio-struktūrinio mąstymo.

L. Katino darbai nestokoja sveiko sąmojo, autoironijos, mėgavimosi žiežirbomis, atsirandančiomis chuliganiškai kryžminant sakralumą ir profaniškumą, pirmykštės ir kultivuotosios kultūros gemalus. Kosmologiškoje kūryboje vyrauja amžinos, cikliškos kaitos idėja, grįžimas prie gimimo-atsinaujinimo stadijos.
Dailininkas lietuvių dailės kontekste išsiskyrė tiek sovietmečiu, tiek ir Nepriklausomybės laikotarpiu. Į tapybą perėjęs iš architektūros, mokėsi per savo patirtį ir ieškojimus, kurie neatsiejami nuo bendrų XX a. antrosios pusės meninio gyvenimo procesų.

Stiprėjantis 8-ojo dešimtmečio kartos konfliktas su sovietine realybe ir priešinimasis absurdui, pasitelkiant įvairias - tiek dvasinio, tiek fizinio - eskapizmo (pabėgimo) formas, Ezopo kalbą, karnavalinį juoką, - bruožai, kuriuos regime ir L. Katino kūryboje. Panašią, tik dar platesnės raiškos strategiją menininkas taikė ir po dešimtojo dešimtmečio, kurdamas daugiasluoksnį, kultūrinių nuorodų kupiną rebusą žiūrovui. Arte povera primenančios instaliacijos, projektai gamtoje, dvipusiai paveikslai, net muzikiniai eksperimentai mezga organišką dialogą su tarpdisciplininio meno idėjomis ir šiuolaikinio meno reiškiniais.

Kaip kartografas bando išgaubtą žemės paviršių perteikti plokščiame žemėlapyje, taip šios parodos kuratorė mėgino nužymėti dailininko kūrybos ir kai kurių gyvenimo epizodų trajektorijas ir virsmus. Parodoje eksponuojami darbai, archyvinė medžiaga, vaizdo dokumentai atspindi dailininko tebeinamą kelią nuo 7 dešimtmečio pabaigos iki dabarties.

Parodos anonsas https://www.youtube.com/watch?v=Sxv4lfYeWw8

Parodos kuratorės pasakojimas https://www.youtube.com/watch?v=psgvb9kH7Ek&t=10s

Linas Leonas Katinas samprotauja apie kūrybai būtinas sąlygas https://www.youtube.com/watch?v=GCN9kCxCF_E

Apie Liną Leoną Katiną iš Gintaro Šepučio videodienoraščių https://www.youtube.com/watch?v=28sFvj1-H14&list=PLSM-5S0MJrX5PP2lMtmVM3ZmyDuAme69y

Parodos kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė

Koordinatorė Eglė Juocevičiūtė

Architektas Linas Lapinskas

Dizainerė Laura Grigaliūnaitė

Organizatoriai: LNDM Nacionalinė dailės galerija

Partneriai: MO muziejus, Vilniaus aukcionas

Parodai kūrinius skolina: MO muziejus, Vilniaus aukcionas, M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lewben Art Foundation, Vivus Sanus klinika, Lietuvos Literatūros ir meno archyvas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos dailininkų sąjunga, galerija "Aidas", Alfonsas Andriuškevičius, Irena Daukšaitė-Guobienė, Vladas Jakniūnas, Vilius Jasinevičius, Džiugas Katinas, Robertas Laucius, Andrius Matuliauskas, Juozas Matonis, Vidmantas Martikonis, Valdas Neniškis, Viktorija Daujotytė-Pakerienė ir Antanas Pakerys, Ieva Pleikienė, Liudvika Pociūnienė, Gintaras Šeputis, Marius Šukliauskas, Rimantas Remeika, Evaldas Rimšelis, Gintaras Rinkevičius, Marija Ladigaitė-Vildžiūnienė.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Rėmėjas - Exterus

Informacinis rėmėjas - lrytas.lt