|
|
 |
 |
 |
|
| |
Lapkričio 11 d., trečiadienį, 18 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilniuje) vyks pokalbis „Šaltasis karas ir modernėjanti Lietuva: mokslas, technika ir kultūra“. Renginys yra programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ tarptautinės parodos „Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945-1970“ dalis.
Šaltojo karo laikotarpio kine programą Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje pratęsia diskusijų programa. Lapkričio 11 ir 26 dienomis čia vyks pokalbiai šaltojo karo laikotarpio kultūros temomis, kurie praplės parodoje „Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas 1945-1970“ pristatomą meno ir dizaino apžvalgą bei papildys ją lietuvišku kontekstu. Lapkričio 26 d. diskusija bus skirta informacinių karų temai, o šį ketvirtadienį, lapkričio 11 d., kviečiame į pokalbį „Šaltasis karas ir modernėjanti Lietuva: mokslas, technika ir kultūra“.
Prasidėjus de-stalinizacijai, 1956 m. mokslo ir technikos progreso skatinimas tapo oficialios Sovietų Sąjungos politikos dalimi. Anot ideologų, mokslo ir technikos revoliucija (MTR) persmelkė visas sovietinio žmogaus gyvenimo sritis. To meto liudininkai, iškilūs mokslininkai, menininkai ir inžinieriai pokalbio metu aptars kaip MTR skleidėsi sovietinėje Lietuvoje. Jie kalbės apie taikomąsias mokslo sferas, tekstilę ir madą bei aukštąsias technologijas ir fundamentalius tyrimus.
Fundamentalūs tyrimai – informacijos teorijos ir aukštosios kompiuterių pagrindu kuriamos technologijos – turėjo didžiausią strateginę reikšmę. Kaip keitėsi Lietuvos situacija Sovietų Sąjungos, Rytų Europos ir Vakarų kontekstuose? Mokslinių idėjų ir technikos sąveika buvo formali ir neformali. Geležinė uždanga ne visada buvo neperžengiama, ypač intelektualinėje plotmėje. Idėjos, vaizdai ir technologijos cirkuliavo į abi puses: ir iš Vakarų į Rytus, ir atvirkščiai – iš Rytų į Vakarus. Naujos mokslo ir technikos raidos keliamos problemos, tokios kaip kompiuterių technikos ir kibernetinės kontrolės taikymas karinėje, gamybos ir kasdienio gyvenimo sferose, buvo aptariamos ir humanitariniuose moksluose bei kultūriniuose kontekstuose. Ši idėjų cirkuliacija – tarp politinių režimų ir tarp skirtingų profesinio ir kasdienio gyvenimo sferų ir bus Nacionalinėje dailės galerijoje rengiamos diskusijos pagrindas.
Pokalbyje dalyvaus: kostiumo dizainerė Dalia Jurginienė, žurnalistas Rolandas Maskoliūnas, Botanikos instituto, gravitacinės fiziologijos sektoriaus vadovė dr. Danguolė Raklevičienė ir Matematikos ir informatikos instituto profesorius Laimutis Telksnys. Pokalbio moderatorė dr. Eglė Rindzevičiūtė, Geteborgo universitetas.
Prieš pokalbį kviečiame aplankyti Nacionalinės dailės galerijos XX a. Lietuvos dailės ekspozicija ir parodą „Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945-1970“.
Įėjimas į pokalbį auditorijoje nemokamas. Ekspozicijos ir parodos lankymas – su lankytojo bilietu.
Kino filmų ir pokalbių programa skelbiama internete: www.ndg.lt, www.ldm.lt
Papildomą informaciją teikia Nacionalinės dailės galerijos auditorijos programų koordinatorė Živilė Etevičiūtė (tel. 8-5 2195964, mob. 8 676 04824)
<- Grįžti atgal:
|
|
 | |  |
|
